Svyruojančios naftos kainos ir geopolitiniai lūžiai radikaliai keičia degalinių švieslentes bei kelių transporto sektoriaus veiklą. Vežėjai skaičiuoja augančias sąnaudas ir priima strateginius sprendimus dėl ateities. Tačiau net ir naftos bareliui kirtus 115 dolerių ribą, išeičių yra.
Didėjant tiekimo rizikoms bei brangstant žaliavai, šalių vyriausybės buvo priverstos imtis greitų priemonių, kad apsaugotų gyventojus ir verslą nuo kainų šoko: nuo mokesčių mažinimo iki tiesioginių kompensacijų ir reguliavimų. Italija praėjusią savaitę žaibiškai sumažino akcizą degalams 20 ct.
Italijos muitinės ir monopolijų agentūra paskelbė, jog laikinas akcizo sumažinimas – 472,90 €/1000 l degalų – taikomas tik dyzelinui ir benzinui, bet ne alternatyviems degalams, pvz. HVO100. Italijoje ilgą laiką ekologiškieji degalai HVO100 buvo gerokai pigesni už dyzeliną, tad laukiama mokestinių pakeitimų ir jiems.
Jos pavyzdžiu kovo 22 d. pasekė ir Ispanija. Šalis paskelbė grąžinanti vežėjams 20 ct už kiekvieną įsigytą litrą dyzelino iki šių metų birželio 30 d. Tuo pačiu sumažintas ir degalams taikomas PVM nuo 21 proc. iki 10 proc. Kainos degalinių švieslentėse netrukus ėmė kristi ir Ispanijoje jos išlieka vienos patraukliausių Europoje.
Prisiminė ES minimalią akcizo ribą
Valstybės ilgą laiką rinko kur kas didesnę akcizo dalį už degalus nei minimalus ES reikalautas 330 €/1000 l arba 33 ct litrui dyzelino. Lietuva 2025-2026 m. dyzelino akcizą didino nuo 410 €/1000 l iki 553,6 €/1000 l. Kiekvieno dyzelino litro kainoje šis mokestis sudaro 55,3 ct. Dar yra ir didėjanti PVM dalis, nes degalų kaina paaugo ženkliai.
Kaimyninės Latvijos finansų ministerija kovo 24 d. parengė įstatymo projektą, numatantį 15 proc. dyzelino akcizo sumažinimą. Tai yra reikšmingas žingsnis, skirtas kompensuoti regioninį kainų šuolį.
Atsižvelgdama į rekordiškai išaugusias naftos kainas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir Hormūzo sąsiaurio blokados, Švedijos vyriausybė kovo 23 d. paskelbė apie laikiną degalų mokesčių sumažinimą iki mažiausių ES leidžiamų lygių. Šios priemonės sumažina dyzelino kainą maždaug 0.4 kronos arba beveik 4 eurcentais, o benzino – daugiau kaip 9 eurocentais. Tai laikoma viena didžiausių Švedijos intervencijų nuo 1973-ųjų naftos šoko, turinti amortizuoti kainų šuolius.
Įtaisė kainų lubas ir ribojimus
Slovakiją smarkiai paveikė konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir rusiškos naftos tiekimo „Družba“ vamzdynu sustabdymas. Šalis paskelbė ekstremalią situaciją, o vyriausybė įvedė griežtas intervencines priemones. Įvesti pirkimo limitai degalinėse: maksimali suma pildant bakus vienam automobiliui – 400 € už dyzeliną ar benziną. Draudžiama vežtis daugiau nei 10 litrų degalų kanistruose. Taikomos aukštesnės kainos transporto priemonėms su užsienietiškais automobilių numeriais. Jiems taikoma „regioninio vidurkio kaina“, apskaičiuojama pagal Austrijos, Čekijos ir Lenkijos degalų kainas. Tokiu būdu siekiama sumažinti kaimynų degalų turizmą į Slovakiją, tačiau vežėjams itin pigūs degalai yra tarsi gaivaus oro gurkšnis ir jie čia mielai pildo bakus.
Slovėnija išgyvena vieną didžiausių degalų paklausos šuolių savo istorijoje. Gerokai pigiau nei kaimyninėse šalyse siūlomi degalai pritraukė didžiulius srautus vairuotojų iš Austrijos, Italijos ir Kroatijos, sukeldami tiekimo trikdžius ir degalų stygių regione. Šalies vyriausybė kovo 22–24 d. reagavo įvesdama degalų kiekio apribojimus, laikinai mažindama mokesčius. Fiziniams asmenims leidžiama įsigyti ne daugiau kaip 50 l benzino ar dyzelino per dieną, juridiniams asmenims limitas siekia 200 l per dieną. Po kainų lubų panaikinimo greitkelių degalinių švieslentėse kaina pakilo iki 1,70 €/l, tačiau šalies regionai vis dar laikėsi senųjų ribojimų. Degalų kainos čia išliko žemesnės nei daugelyje ES šalių. Tai lėmė ir panaikintas ekologinis mokestis, sumažintas nuo 30,85 € iki 0 €. Mokesčio lengvata galios iki 2026 m. gegužės 4 d.
Praėjusią savaitę Vengrija ir Kroatija įvedė degalų kainų lubas. Vengrijoje 95 markės benzinas negalėjo kainuoti brangiau nei 595 forintai (1,51 €) už litrą, o dyzelinas – 615 forintų (1,58 €). Tuo metu Kroatijoje iki kovo 23 d. benzinas kainavo ne daugiau kaip 1,5 €, o dyzelinas – 1,55 €.
Kainų fiksavimas ir tuščios degalinės
Sparčiai augant didmeninei degalų kainai valstybiniai kainų ribojimai sukelia dideles rizikas naftos produktų prekeiviams. Brangiau didmeninėje prekyboje perkant degalus patiriama milžiniškų nuostolių, jei oficialioji fiksuota degalinių kaina laikosi ilgesnį laiką.
Dalis Lietuvos politikų jau buvo užsiminę apie galimybę „užšaldyti degalų kainas“. Buvo siūlymų nuo vienadienių kainos nustatymų iki sekimo Vengrijos ir Kroatijos pavyzdžiu. Esą Lietuva galėtų pritaikyti Belgijoje galiojantį modelį ir degalų kainų lubas nustatytų pati valstybė.
Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno vertinimu, rinkoje tai būtų trumpalaikio poveikio priemonė, o energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, toks sprendimas būtų gana radikali intervencija į rinką, tačiau neatmeta galimybės siūlymą svarstyti.
Galbūt verta svarstyti ir kitą Belgijos patirtį – vežėjams grąžinamą akcizo už dyzeliną dalį, kuri sudaro apie 19,3 ct/l. Tačiau tokie pasiūlymai kol kas nebuvo svarstomi viešai.
Kol bandoma fiksuoti kainas, pamirštama kaupti reikiamas atsargas ir prognozuoti galimus tiekimo trikdžius. Tiekimo iššūkiai yra kur kas didesnė šio problemų aisbergo dalis, ypač žinant, kad dalis naftos perdirbimo gamyklų Rytų ir Centrinėje Europoje bei Vokietijoje sustos planiniams remontams šį pavasarį. Kur kas svarbesnis klausimas už aukštą degalų kainą yra kitas – ar jų visiems pakaks artimiausioje perspektyvoje? Tiekimo grandinių profesionalai nesudeda bluosto, siekdami užtikrinti reikiamus degalų pirkimų kiekius ir garantuoti nenutrūkstamą jų papildymą.
Vežėjams – sprendimų metas
Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU apžvalgoje pažymima, kad ES kelių transporto sektoriaus sąnaudų struktūroje, degalai vidutiniškai sudaro apie trečdalį visų transporto įmonių metinių išlaidų. Kylant degalų kainoms, vežėjų pelno maržos tampa itin trapios, o konkurencija — dar intensyvesnė. Papildomi kreditai degalams įsigyti būtini nedelsiant, patikima ir ilgalaikė partnerystė su tiekėjais tampa kaip niekada svarbi.
Degalų kainos išlieka nepastovios dėl kelių priežasčių: geopolitinių konfliktų, tiekimo sutrikimų, žaliavų rinkų neapibrėžtumo, ES ir nacionalinių reguliavimų. Visa tai lemia situaciją, kurioje vežėjai sunkiai gali planuoti sąnaudas ilgiau nei keliems mėnesiams. Jie priversti keisti sutartis, didinti įkainius, jei tik pavyksta susitarti su klientais. Krovinių rinkos dalyvių alsavimas tampa vis dažnesnis ir nauja frachtų kilimo būtinybė ar didesnių degalų išlaidų kompensavimas tampa išgyvenimo sąlyga.
Gytis Vincevičius
EUROWAG Pardavimų vadovas Lietuvai ir Ukrainai
