Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija persiuntė Vengrijos ambasados Lietuvos Respublikoje laišką, kuriame pateikiama informacija apie krovininėms transporto priemonėms, kurių leidžiamas maksimalus bendrasis svoris viršija 20 tonų, skirtą kelių tinklą ir naujas judėjimo sąlygas Vengrijos keliuose.

Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) pateikė savo pastabas ir pasiūlymus Susisiekimo ministerijai dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

Susisiekimo ministerija paskelbė ir atsiuntė LVS derinimui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo projektą.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pateikė išvadoms gauti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 2BE-474 „Dėl Užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.

Migracijos departamentas informuoja, kad nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos ir keičiasi prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi darbo ir studijų pagrindais priėmimo tvarka.

Spalio 5 d. Susisiekimo ministerijoje įvyko pasitarimas dėl leidimų tarptautiniams krovinių vežimams kvotos 2027 metams. Pasitarimui pirmininkavo Susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius, pasitarime dalyvavo Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius, vežėjus ir logistikos bendroves vienijančių asociacijų vadovai.

Tarptautinius pervežimus vykdančiam verslui eismo įvykiai kitose Europos Sąjungos valstybėse yra kasdienybė. Su tuo gali susidurti ir bet kuris automobiliu po Europą keliaujantis ar eismo įvykyje kaip pėstysis nukentėjęs Lietuvos Respublikos pilietis. Tačiau dažnai tuo rūpesčiai nesibaigia, o tikrieji sunkumai prasideda po eismo įvykio – kai reikia atgauti patirtus nuostolius iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje veikiančios draudimo bendrovės.

Eksportuojantiems ar paslaugas užsienio klientams teikiantiems Lietuvos verslams neapmokėta sąskaita tampa gerokai sudėtingesniu klausimu, kai skolininkas registruotas kitoje valstybėje. Su šia problema ypač dažnai susiduria vežėjų sektorius, kuriame paslaugos teikiamos skirtingose valstybėse, užsakovų grandinė gali būti ilga, o atsiskaitymai neretai priklauso nuo kelių skirtingų rinkos dalyvių. Tokiais atvejais net ir iš pirmo žvilgsnio aiški skola gali virsti sudėtingu tarpvalstybiniu išieškojimu. Kur kreiptis – į Lietuvos ar užsienio teismą? Kokios valstybės teisė bus taikoma? Ar Lietuvoje priimtas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas užsienyje?

Transporto sektoriuje kiekviena diena susijusi ne tik su krovinių pristatymu, bet ir su rizikų valdymu. Eismo įvykiai, sugadinti kroviniai, draudimo klausimai, nuostolių atlyginimas, neapmokėtos sąskaitos ar ginčai su verslo partneriais – visa tai reikalauja laiko, žinių ir nuoseklaus administravimo. Tačiau ar tikrai visus šiuos klausimus turėtų spręsti pats vežėjas?

Siekdama tinkamai pasirengti ir įdiegti elektroninės kelių rinkliavos sistemą Lietuvoje nuo 2027 m. sausio 1 d., Susisiekimo ministerija parengė ir suinteresuotoms institucijoms pateikė derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ projektą ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl kelių rinkliavos paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo“ projektą.

Beveik tūkstantį Lietuvos vežėjų vasarą pasiekusi informacija apie galimas ankstesnių metų mokesčio už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones nepriemokas sukėlė nemažai įtampos transporto sektoriuje. Įmonėms teko per trumpą laiką įvertinti kelerius metus galėjusias kauptis prievoles ir jų poveikį finansiniams srautams. Po transporto sektoriaus atstovų dialogo su atsakingomis institucijomis ryškėja vežėjams palankesnis sprendimo mechanizmas. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) parengė mokesčio už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones mokėjimo išdėstymo tvarkos projektą.

Esant įtemptai geopolitinei situacijai, vežėjams tenka susidurti su netikėtais trukdžiais - sustiprinta pasienio kontrole, eismo ribojimais ar kitomis aplinkybėmis, dėl kurių suplanuotas vežimas gali sutrikti, o vilkikas - likti priverstinai stovėti. Ne kiekvienas toks laukimas teisine prasme reiškia prastovą, už kurią vežėjas gali reikalauti atlyginimo iš užsakovo.