Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) labai didžiuojasi, kad pakeitusi Ūkio subjektų, vykdančių kelių transporto veiklą, keitimosi informacija elektroniniu būdu su Lietuvos transporto saugos administracija tvarkos aprašą, Lietuvos vežėjams, vykdantiems pavojingų krovinių vežimo veiklą, sumažino administracinę naštą net 90 tūkst. eurų. Iš pirmo žvilgsnio viskas skamba labai gražiai, tačiau pažiūrėkime kaip yra iš tikrųjų.

Teikdama derinimui minėto aprašo projektą ir Teisės aktų sukeliamų reguliavimo išlaidų apskaičiavimo ataskaitą LTSA nurodė, kad patvirtinus minėtą aprašą ūkio subjektams nebeliks pareigos rengti ir teikti pavojingų krovinių vežimo ataskaitas, kas leis vežėjams sutaupyti 90 995,40 eurų. Paskaičiuota, kad vienos ataskaitos parengimas ir pateikimas vežėjams kainuoja 320,97 eurų. Tokie LTSA administracinės naštos mažinimo skaičiavimai sukėlė abejonių tiek Lietuvos vežėjų sąjungai (pastabos pateiktos 2024 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 2024-09/03), tiek bent kiek su pavojingų krovinių vežimu užsiimantiems vežėjams. Nors pagal LTSA patvirtintą aprašą pareigos teikti šias ataskaitas visiems be išimties vežėjams, vykdantiems pavojingų krovinių vežimą, nebelieka, tačiau reikalavimas rengti ataskaitas niekur nedingsta. Šis reikalavimas įtvirtintas Europos sutarties dėl pavojingų krovinių vežimų keliais (ADR) nuostatose. Kad pareiga rengti ataskaitas liko, po LVS išsakytų pastebėjimų dėl pateikto derinti minėto tvarkos aprašo projekto, pripažino ir pati LTSA, nors skaičiavimai dėl administracinės naštos sumažinimo ir nepakito.

Užuot realiai mažindama administracinę naštą vežėjams, LTSA nuėjo lengviausiu keliu, apraše pakeisdama tik tai, kad ataskaita teikiama ne kasmet, o – LTSA paprašius, tokiu būdu greičiausiai atsiskaitydama Susisiekimo ministerijai ar Vyriausybei, kokia šauni yra LTSA mažindama administracinę naštą vežėjams. Kas gali paneigti, kad LTSA neprašys ir toliau daugumos vežėjų, vykdančių pavojingų krovinių vežimus, teikti tokias ataskaitas per jos administruojamą Ūkio subjektų, susijusių su kelių transportu, stebėsenos ir informavimo sistemą „Vektra“ pagal šioje sistemoje nustatytus reikalavimus.

Realus administracinės naštos sumažinimas galėtų būti pasiektas gerinant pačios sistemos funkcionalumą, nes informacija į sistemą apie vežtus, sandėliuotus, pakrautus ir iškrautus pavojingus krovinius suvedama rankiniu būdu, nurodant pavojingų krovinių JT numerį, pavadinimą pagal ADR, klasę ir klasifikacinį kodą bei kiekį, o kitoje lentelėje vėl iš naujo nurodant pavojingų krovinių JT numerį, pavadinimą, vežimo maršrutą, dažnį bei kiekį. Kosmetiniai teisės aktų pataisymai problemos nesprendžia, nors su šia ataskaita susiduria tik nedidelė dalis vežėjų. Sistemos patobulinimas taip, kad nurodžius vežto pavojingo krovinio kiekį ir maršrutą bei jo JT numerį, automatiškai būtų užpildomos krovinio pavadinimo, jo klasės ir kvalifikacinio kodo eilutės, tikrai pagelbėtų vežėjams ne tik teikiant, bet ir rengiant ataskaitas, nes, kaip minėta, tokių ataskaitų rengimo prievolė išlieka, o ataskaitas privalu saugoti penkerius metus ir šių ataskaitų nacionalinės institucijos bet kada gali paprašyti. Daugelyje informacinių sistemų duomenis galima pateikti „excel“ formatu pagal sistemoje nustatytą šabloną, tačiau tokio funkcionalumo LTSA valdomoje sistemoje pasigendama. Vežėjai, kurių LTSA paprašys pateikti pavojingų krovinių vežimo ataskaitas, susidurs su lygiai tokia pačia administracine našta, su kuria susiduria ir šiandien. O gal paprašys pateikti už penkerius metus?

Informacinių sistemų tobulinimui dar 2018 metais LTSA buvo skirta beveik 5 mln. eurų, turėjo būti sukurta Kelių transporto veiklos elektroninių paslaugų teikimo, konsultavimo ir informavimo sistema. Tada LTSA skelbė, kad naujų elektroninių paslaugų sukūrimas, teikiamų elektroninių paslaugų modernizavimas bei perkėlimas į vieną sistemą IS „eLTSA“ sumažins paslaugų gavėjams tenkančią administracinę naštą, paslaugų teikimo finansines išlaidas ir laiko sąnaudas, kurias patiria paslaugų gavėjai. Praėjus 6 metams rezultatų nematyti, o administracinė našta mažinama tik ant popieriaus. Ar neatsitiks taip, kad pinigai įsisavinti, o naudos jokios niekas nepajaus.
Galimai didžiausią naudą pajus ne verslas, o LTSA darbuotojai, kurių darbas buvo užtikrinti, kad ši ataskaita būtų įkelta į informacinę sistemą „Vektra“, nors labai norėtųsi, kad valdžios institucijos administracinę naštą verslui mažintų ne tik popieriuje, bet ir realiai.

LVS pateiktos pastabos LTSA dėl administracinės naštos mažinimo: LTSA pastabos dėl informacijos teikimo elektroniniu būdu