2023 m. birželio 22 d. tinklalapyje www.delfi.lt/verslas publikuoto straipsnio „Lengvatos prašantiems vežėjams – Finansų ministerijos atkirtis: degalai galimai atsidurtų asmeniniuose automobiliuose“ komentaras

Lietuvos vežėjų sąjunga kreipėsi su pasiūlymu dėl dalies dyzelino akcizo grąžinimo. Vežėjai nesiūlo nieko neįmanomo ir neišradinėja dviračio. Pasiūlymas grąžinti dalį dyzelino akcizo paremtas ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje taikoma tokia verslo skatinimo priemone.

Ar iš tiesų šis pasiūlymas net nesvarstytinas, kaip teigia Finansų ministerija?

Ekonomistai ir Susisiekimo ministerija teigia, kad reikia tik paskaičiuoti. Straipsnyje ekonomistas Marius Dubnikovas pasisako, kad reikėtų skaičiuoti, kokie būtų biudžeto praradimai ir kiek būtų papildomai surinkta mokesčių. Be abejo, visi sutinka, kad turi būti atsižvelgta ir į Žaliojo kurso tikslus.

Dalies dyzelino akcizo grąžinimas leistų nedidinti, o gal ir sumažinti, pervežimo kaštus. Pervežimo kaštai yra sudedamoji daugelio prekių ir paslaugų kainų dalis, todėl kuro kainos didėjimas lems ir visų prekių, tame tarpe ir vartojimo, kainų augimą. Taigi, iš kuro kainos mažėjimo naudos turėtų ne tik vežėjai, kaip daugeliui atrodo, bet ir visi vartotojai bei gamintojai.

Finansų ministerija įsitikinusi, kad vežėjų siūlymas neatitiktų Žaliojo kurso tikslų. Skaitytojams priminsiu, kad vienas iš Žaliojo kurso tikslų yra mažinti iškastinio kuro naudojimą, o dyzelinas yra priskiriamas iškastiniam kurui.

Tuomet kyla klausimas – ar akcizo dyzelinui didinimas labai daug prisideda prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Vargu, ar pavyks sumažinti dyzelino naudojimą, kai visos tiek krovinių, tiek keleivių pervežimo transporto priemonės varomos dyzeliniu kuru. Kol nebus pradėtos gaminti elektra ar saulės energija varomos transporto priemonės, kol vežėjai negalės laisvai įsigyti šių transporto priemonių, tol dyzelinas bus naudojamas ir jokie akcizo didinimai šio naudojimo nesumažins.

Taip pat Finansų ministerija baiminasi, kad degalai galimai atsidurtų asmeniniuose automobiliuose, tačiau tokiems nuogąstavimams nėra pagrindo. Rengiant teisės aktus, ypač susijusius su mokesčiais, visada sukuriamas ir mechanizmas, kuris leidžia patikrinti ir kontroliuoti, ar teisingai sumokėti mokesčiai, ar yra pagrindas taikyti lengvatą ir kokio dydžio. Transporto įmonės apskaito tiek transporto priemonių nuvažiuotus kilometrus, tiek sunaudoto kuro kiekį, ir patikrinti šiuos faktus bei nustatyti neatitikimus kontroliuojančioms institucijoms nekils sunkumų.

Beje, Finansų ministerija tikriausiai žino, kad transporto įmonių savininkai, akcininkai ir direktoriai nevažinėja senais dyzeliniais kledarais ? Naujausios lengvųjų automobilių gaminimo tendencijos yra benzinu ir/arba elektra varomi automobiliai. Sunku būtų rasti naują dyzeliniu kuru varomą lengvąjį automobilį. Tai kokiuose asmeniniuose automobiliuose, pasak Finansų ministerijos, atsidurtų dyzelinas?

Siekiant nediskriminuoti kitų vežėjų, kurie krovinių gabenimui naudoja lengvesnes transporto priemones, dalis dyzelino akcizo turėtų būti grąžinama visam komerciniam transportui.

Lietuvoje tapo įprasta dairytis į kitas Europos Sąjungos valstybes ir taikyti jose kuriamas tiek verslo, tiek mokesčių praktikas. Pavyzdžiui, Vilniaus gatvių siaurinimas – juk nusižiūrėta kažkurioje Europos valstybėje. Tai kodėl gi ir Lietuvoje nepritaikius Belgijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Slovėnijoje taikomos dalies dyzelino akcizo grąžinimo praktikos.