Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) prezidiumo narys Rimantas Puronas teigia, kad „žaliojo koridoriaus” grūdams iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvą atidarymas būtų naudingas, tačiau tam reikalingas kompleksinis požiūris į būtinus pokyčius teisėje, kelių infrastruktūroje bei Lietuvos vežėjų autoparke. Tokie sprendimai leistų ne tik padidinti gabenamų krovinių apimtis, aprūpinti Klaipėdos uostą, bet ir padėti transportuoti lietuviškus grūdus.
„Tai būtų pažangus politinis sprendimas karo Ukrainoje kontekste. Efektyvumas ir mažesnės sąnaudos – ilgų autotraukinių naudojimas leidžia grūdus didesniais kiekiais pervežti per tą patį laikotarpį, mažinant kelių eismo spūstis ir efektyviau išnaudojant kelių talpą. Tai gali sumažinti transportavimo sąnaudas tiek dėl mažesnio degalų sunaudojimo, tiek dėl transportavimo laiko mažėjimo. Aplinkos apsaugos atžvilgiu, mažesnis degalų suvartojimas reiškia mažiau išmetamųjų teršalų, tokių kaip anglies dvideginis. Tai gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padėti šalims pasiekti tvarumo tikslus”, – teigia LVS prezidiumo narys, UAB „Puronas” direktorius Rimantas Puronas.
Vadovas pateikia pavyzdžių iš užsienio, kai Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose sąstato ilgis leidžiamas 25,25 metro. Toks modulinis autojunginys gabena žymiai daugiau krovinių – iki 60 tonų, kai tuo tarpu, įprastu sunkvežimiu leidžiama gabenti 26 tonas krovinio. Be to, modulinių sąstatų krovinių tūris padidėja dvigubai, o degalų sąnaudos ir CO2 emisija ženkliai mažėja, nei gabenant tas pačias apimtis dviem vilkikais.
Tokiems ilgiems sąstatams nelengva judėti siaurais ir vingiuotais Europos keliais – jiems reikia daugiau vietos darant posūkius ar parkuojantis, todėl būsimojo „žaliojo koridoriaus” maršrutas turėtų būti kruopščiai apskaičiuotas bei suderintas. Būtina numatyti ir atlikti reikalingus pakeitimus kelių infrastruktūroje bei Kelių eismo taisyklėse. Sklandžiam autotraukinių judėjimui reikalinga komunikacinė technologija, organizuojanti saugų ir sinchronizuotą transporto priemonių judėjimą tam, kad būtų išvengta avarijų bei spūsčių keliuose.
Ne mažesnis iššūkis laukia ir vežėjų bei transporto priemonių gamintojų. Šiais laikais, ypač Skandinavijos ar Vokietijos gamintojai, yra išbandę ir pritaikę daugybę inovatyvių sprendimų konstruodami bei jungdami antstatus, priekabas, puspriekabes ir vežimėlius net į 34,5 ir daugiau metrų ilgio traukinius, velkamus galingų, dviejų, trijų ar net keturių ašių vilkikais. Tačiau išimtinai grūdams gabenti tinkamus komponentus sujungti į autotraukinį yra pakankamai sudėtinga. Dėl savo specifikos, techniškai sunku kombinuoti savivartes puspriekabes ir priekabas, o gabenant grūdus kietašonėmis – pakrovimui reikalingi nusiimantys jų stogai bei judančios grindys iškrovimui. Todėl, pasak R. Purono, šiems technologiniams sprendimams tobulinti ir įsigyti reikalingos ne tik investicijos, bet praverstų ir subsidijos vežėjams, pagal naujus iššūkius bei situaciją pritaikantiems savo autoparką.
„Užsienio šalių praktika gali būti pavyzdžiu kitoms šalims, siekiančioms įdiegti ilgus autotraukinius savo kelių transporto sistemose, tačiau neabejoju, kad autotraukinių pritaikymas ir logistikos organizavimas yra dinaminiai procesai, besikeičiantys su technologijų pažangos tempu bei reguliavimo aplinkos evoliucija taip pat kaip puiki ir inovatyvi LVS iniciatyva, kartu su Ukrainos bei Lenkijos vežėjų asociacijomis kurti precedento neturinčiu „žaliąjį koridorių”, – apibendrina R. Puronas.
