Pasikliaukime augimu
Tradicinę Wall Street’o atliekamą analizę sudaro pokalbiai su įmonės vadovais, klientais, tiekėjais, tuomet mėginami sukurti sudėtingi hipotetiniai modeliai, kuriais remiantis, bandoma nuspėti įmonės finansinius ateities rezultatus. Analitikai dienas leidžia kalbėdami telefonu ir dalyvauja įvairiuose susitikimuose, mėgindami surasti sėkmingai ateityje augsiančių įmonių akcijas. Toks procesas yra gan nesėkmingas. Ką Wall Street’as iš tiesų atlieka? – Atsakymas: jis tiesiog bando parduoti savo sukurtą pasakojimą (story – angl.) investuotojams. Bandydamas parduoti tokį pasakojimą investuotojams, pernelyg dažnai ir patsC’as įstringa savo susikurtame pasakojime, net ima tikėti savo prognozėmis taip, tarsi jos būtų tiesa. Wall Street’as labai mėgsta kurti ir parduotiWall street pasakojimus investuotojmas – tai jų verslo pagrindas. Kuo gražiau skamba Wall Street’o sukurtas pasakojimas, kuo labiau jis atrodo gundantis ir viliojantis, tuo labiau turėtumėte jo saugotis. Žmonės visais laikais buvo linkę sugalvoti tam tikras priežastis ir kas dėl jų įvyksta pasaulyje. Mūsų protėviai tikėjo dalykais, kuriuos dabar žinome, buvus visiškai klaidingais. Žmonės linkę patys sugalvoti ir tikėti priežastimis, dėl įvairių dalykų, kurie įvyksta pasaulyje, jei nesivadovauja faktais pagrįstu mokslu ir ši “tikėjimo stebuklais tendencija” yra Wall Street’o kasdien perteikiama investuotojams. Visais atvejais, atlikta kruopšti mokslinė analizė randa tam tikrus pasikartojančius šablonus, kadangi mokslinėje analizėje naudojami tik sausi skaičiai, jie neturi jokių žmogiškųjų emocijų, todėl, naudojant mokslinės analizės priemones, jos technikas ir sausus skaičius, pastebime tikruosius pasikartojančius šablonus daugelyje reiškinių. Skaičiai nemeluoja – jie liudija ir įrodo. Kruopštus mokslinis skaičiais paremtas tyrimas ir tyrimo metu gautų skaičių tolesnė analizė padeda surasti įmonių akcijas su aiškiu jų kainos augimo potencialu ir dideliu ateities pelnu, išvengiant Wall Street’o kuriamų ir skleidžiamų pasakojimų neigiamos įtakos priimant investicinius sprendimus. Prasmingi atsakymai (o ne „paslaptingos jėgos”) gaunami iš su situacija glaudžiai susijusių skaičių, kuriais grindžiama mokslinė analizė, nagrinėjimo. Mokslininkai, pvz., nustatė, kad gydytojai gaudavo tiesiog per daug ir per greitos informacijos, todėl padėjo sudaryti paprastą formulę, pagreitinusią visą gydytojų sprendimų priėmimo procesą, o tai padėjo greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozes ligoniams ir gelbėjo gyvybes. Statistikos ir kiekybinės analizės naudojimas paplito ir sporto pasaulyje – jau galima vadovaujantis skaičiais valdyti krepšinio komandą. Sėkmė šypsosi tokiai krepšinio komandai, kuri pranoksta kitas krepšinio komandas visose srityse – kamuolių perėmime, kamuolių atkovojimuose po krepšiu, blokuose, baudos metimuose, tritaškiuose metimuose ir kt. Reitinguokite komandos krepšininkus pagal visas svarbiausias krepšinyje tam tikras pagrindines statistines kategorijas ir į komandą atrinkite tik tuos krepšininkus, kurie užims aukščiausias vietas pagal visas statistines kategorijas atliktuose galutiniuose reitinguose. Šiandien JAV krepšinio komandos samdo krepšininkus remiantis statistinių ir kiekybinių analizių pagalba. Jei statistinis ir kiekybinis mąstymas puikiai veikia daugelyje gyvenimo sričių, kodėl gi jis neturi puikiai veikti ir vertybinių popierių rinkose? Faktai įrodė – jis puikiai veikia ir vertybinių popierių rinkose. Skaičiai neleidžia aklai pamilti Wall Street’o pasakojimų ir apsaugo investuotojus nuo jų neigiamos įtakos. Skaičiai iš anksto įspėja mus apie tokių pasakojimų keliamą pavojų. Niekuomet nepasitikėkite Wall Street’o “pasakojimų” pardavimo mašina – pasikliaukite skaičiais. Skaičiai gali išgelbėti investuotojus – jie neturi emocijų, nepanikuoja, nesiginčija, nėra godūs, jie nepriima netinkamų sprendimų. Žmogus ne robotas, jam kasdien visą gyvenimą daro įtaką daugybė dalykų. Rėmimasis skaičiais padeda nepriimti emocionalių sprendimų. Vienas žalingiausių, labiausiai paplitusių emocinių klaidų yra vadinamais lošimas akcijų rinkose. Žmonės turi tendenciją manyti labiau, kad jei 5 kartus iš eilės metus monetą, visus 5 kartus iškrito “skaičius”, tai sekantį kartą turėtų iškristi “herbas”. Tai yra visiškai neteisinga galvosena, kadangi šansai iškristi tiek “skaičiui”, tiek ir “herbui” kiekvienu nauju monetos metimo atveju yra absoliučiai vienodi: po 50% kiekvienam, nepriklausomai nuo prieš tai buvusių metimų skaičiaus. Tik todėl, kad akcijų rinka kilo arba krito kelias dienas iš eilės, nereiškia, kad ji privalo keisti savo judėjimo kryptį arba ir toliau judėti buvusia kryptimi. Akcijų rinka nėra visai nepanaši į kazino, ji taip pat žmones mėgsta “įvaryti į kampą”. Neloškite akcijų rinkose tarsi tai būtų kazino, – tiesiog iš anksto išsiaiškinkite savo tikruosius šansus joje ir neeikvokite laiko bei pinigų. Kita viena žalingiausių investuotojų tendencijų yra per greitai parduoti kylančias akcijas ir per ilgai laikyti krentančias akcijas. Amerikietiška patarlė: „Negalite bankrutuoti fiksuodami pelną”, pražudė daugiau investicinių portfelių JAV, negu huno Atilos kariai nukovė romėnų. Sėkmingiausi, teisingai akcijas sugebantys pasirinkti investuotojai, akcijų rinkų istorijoje pasirinkdami pelningas akcijas yra teisūs vos kiek mažiau, negu maždaug 70% atvejais – tokiu 70% statistinio sėkmės dažnio atveju, valdydami 100 000 JAV dolerių vertės akcijų portfelį, pardavus visas tas akcijų portfelio konkrečias akcijas, kurios davė 5% dydžio pelną, susidarys 3500 JAV dolerių dydžio pelnas bendrame tokiame investiciniame portfelyje. Tačiau, jei tame pačiame statistinių 70% sėkmingų akcijų pasirinkimo dažnio portfelyje per ilgai laikote kartu su pelningomis akcijomis ir konkrečias akcijas, kurios netenka 20% vertės, bendras jūsų investicinio portfelio nuostolis yra 6000 JAV dolerių: galutinis rezultatas – nors ir sugebate pasirinkti geriausias akcijas 70% atvejų dažniu, vis tiek prarandate pinigus kiekvienais metais! Dabar sukeiskime visa tai vietomis. Tarkime, sugebate savo bendrame investiciniame akcijų portfelyje pasirinkti tik 30% laiminčių akcijų, bet tokių laiminčių akcijų vertė išauga 50% kasmet – tai jau 15000 JAV dolerių dydžio pelnas bendrame akcijų portfelyje, o jei tuo pat metu dar ir sugebate apriboti savo bendrame investiciniame portfelyje visų prarandančių vertę akcijų nuostolius iki 5 %, prarasite 3500 JAV dolerių ir tuomet investicinio portfelio rezultatas yra – 11500 JAV dolerių dydžio bendras investicinio akcijų portfelio pelnas! Šie pavyzdžiai ekstremalūs, bet puikiai iliustruoja, jog laiku parduodant nuostolingas akcijas ir išlaikant pelningąsias, valdysite pelningą investicinį portfelį. Lygiai taip pat pavojinga per anksti parduoti ir pelningąsias akcijas. Kadangi Louis Navellier akcijų pasirinkimo, pardavimo ir bendro investicinio akcijų portfelio valdymo metodika sutelkia dėmesį į plačiai diversifikuotą akcijų su itin stipriais fundamentaliais pagrindais visumą, atlieka pelno/nuostolio tikėtinumo apskaičiavimo testus, todėl laikas nuo laiko, tokiame investiciniame akcijų portfelyje kai kurių akcijų vertės išauga 100%, 200%, 300% ar net daugiau kaip 1000% (10-Bagger) nuo pradinės jų pirkimo vertės. Viskam ateina laikas, įskaitant ir akcijų pardavimo laiką. Kai įmonės fundamentalieji pagrindai ima prastėti, turėti jos akcijas tampa pernelyg rizikinga, todėl remiantis analize, ateina laikas jas parduoti, nesvarbu, kad ir nesate linkę jų parduoti, net jei jos šiuo metu labai pelningos. Puikių akcijų pasirinkimas tik pusė darbo. Reikia deramai veikti atėjus laikui parduoti tiek pelningas akcijas ir tuomet įsigyti naujų – dar geresnių įmonių akcijų, tiek ir mažinti nuostolius, vengiant kylančių pavojų. Neverta patirti to stipraus skausmo, kylančio pamačius, kaip jūsų pasirinktų akcijų vertė aukštai pakyla, tačiau toliau jas laikant – jų vertė stipriai krinta. Tai per daug skausminga pamoka, todėl reikia jos išvengti. Žvelgiant atgalios, istorijoje pastebime, jog tikrai buvo tam tikrų išankstinių ženklų, pranašavusių jog kažkas blogo nutiks anksčiau, negu tai ir nutikdavo. Daugelis ir dabar teigia, kad pastebėjo arba numatė artėjantį 2001 m. „internetinio burbulo” sprogimą JAV. Jei visi tai iš anksto žinojo, klausimas – kodėl tuomet prarado visus savo pinigus? Šį įvykį numatė tik skaičiai, beveik niekas daugiau nenumatė nenumaldomo 2001 m. „internetinio burbulo” sprogimo artėjimo ženklų JAV. Investuotojai linkę tapti ir vadinamojo „galinio vaizdo veidrodėlio” efekto aukomis, nes labiausiai yra įtakojami to, kas įvyko visai neseniai, o ne kas vyksta dabartiniu metu. Akcijų rinkoms kylant, žmonės linkę vis daugiau investuoti akcijų rinkose, o kai ilgesnį laiką akcijų rinkose vyrauja išpardavimai, jie vis labiau linkę ilgai nepirkti akcijų. Toks elgesio modelis akcijų rinkose yra nuolatinis ir pasikartojantis – tai šablonas. Akcijų rinkos į ateitį žvelgia maždaug 9-12 mėnesių išankstiniu atstumu, reaguoja į ateityje numatomus įvykius, todėl rėmimasis „galinio vaizdo veidrodėlio” principu, gali turėti pražūtingų pasekmių investicijoms. Žmonėms taip pat atrodo daug lengviau susitaikyti su savo patirtų nuostolių akcijų rinkose skausmu, tuomet, kai visi jose nukenčia. “Bandos instinktas” skatina žmones kaltinti kitus asmenis, aplinkybes ir nepripažinti, kad dėl patirtų nuostolių tik patys yra kalti. “Bandos instinktas” skatina žmones save laikyti ir protingesniais, gudresniais nei visi kiti. Jei paklausite neindeksinių investicinių fondų valdytojų, ar jie gali pralenkti indeksų rezultatus akcijų rinkose, daugelis jų atsakys „Taip”. Nepaisant neindeksinių investicinių fondų valdytojų pasipūtimo ir itin geros nuomonės apie savo sugebėjimus, statistika rodo, kad tik mažiau kaip pusė ne indeksinių investicinių fondų valdytojų pralenkia akcijų rinkų indeksus bet kuriais konkrečiais metais ir daug mažiau jų – ilgesnį laikotarpį. Turime taip pat ir “bandos tendenciją” sveikinti save už “įžvalgas” ir sugebėjimus, kai pavyksta, bet kaltiname išorinius veiksnius nesėkmių atvejais. Blogiausia kas gali nutikti naujokams investuotojams akcijų rinkose – uždirbti pinigus iš pirmo karto, kadangi akimirksnio sėkmė skatina juos manyti, jog iš tikrųjų žino, ką ir kodėl jie daro akcijų rinkose, ir tuomet, po kurio laiko jų nuostoliai pasipila kaip iš “gausybės rago”. Tiesiog todėl, kad prasta strategija iškart uždirbo pinigus vieną kartą, automatiškai nereiškia, kad ji ir kitą kartą uždirbs, ypač jei pirmasis sėkmingas kartas buvo tik atsitiktinės sėkmės, o ne gero sprendimo rezultatas. Štai kodėl, norėdami uždirbti pinigus akcijų rinkose, pasikliaukite skaičiais.
