Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) kreipėsi į Vyriausybę su pasiūlymu surengti suinteresuotų institucijų posėdį, kuriame būtų apsispręsta dėl vadinamojo „žaliojo koridoriaus” automobilių transportui kroviniams iš Ukrainos gabenti atidarymo. Per Lenkiją vežami kroviniai padėtų atlaisvinti ukrainietiškų grūdų eksporto suvaržymus, padidintų Klaipėdos uosto krovos apimtis ir sukurtų daugiau darbo vietų. Vežėjai siūlo Vyriausybei įteisinti prekių gabenimą didesniais autotraukinių sąstatais bei subsidijuoti transporto priemonių įsigijimą.
„Reikalingas susitarimas tarp Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos dėl grūdų pakrovimo vietų nustatymo, pasienio, muitinės formalumų reglamentavimo bei krovinių draudimo. Taip pat būtina, kad šių valstybių kompetentingos institucijos suderintų grūdų gabenimo maršrutą, kuriame būtų leidžiama važiuoti didesnių gabaritų (ilgesniems) ir didesnio svorio kelių transporto priemonių junginiams. Pavyzdys galėtų būti jau daugelį metų galiojantis susitarimas tarp Šiaurės šalių (Norvegijos, Švedijos, Suomijos), leidžiantis naudoti taip vadinamos „modulinės koncepcijos“ transporto priemonių junginius, kurių maksimalus ilgis siekia 25,25 metro, o maksimalus leistinas svoris – 60 tonų. Tokių junginių naudojimas pagreitintų vežimo procesą ir sumažintų jo kaštus, keltų mažesnį poveikį aplinkai bei padėtų spręsti itin aštrią šiuo metu vairuotojų trūkumo problemą”, – rašoma rugpjūčio 2 dieną LVS išsiųstame kreipimesi į Vyriausybę.
Pasak kreipimąsi pasirašiusio LVS Generalinio sekretoriaus Sigito Žiliaus, dabartinės grūdų pervežimo autotransportu kainos yra nedidelės, todėl vežėjams labiau apsimokėtų grūdus gabenti didesniais sąstatais – jei būtų susitarta ir įteisinta, vienas vilkikas galėtų vežti keletą puspriekabių, o tai ženkliai padidintų našumą. Skaičiuojama, jog vienas ilgesnis sąstatas iš Ukrainos į Klaipėdą per mėnesį atvežtų mažiausiai 300 tonų grūdų. Tuo tarpu, uostas pakrautų milijoną. tonų grūdų per mėnesį.
„Mūsų skaičiavimais, tereikia 3300 grūdinių puspriekabių, kurių kaina siektų 150 mln eurų. Todėl šiam klausimui spręsti turėtų būti taikomos subsidijos vežėjams arba valstybės garantijos kreditams tokių transporto priemonių įsigijimui. Šitaip ne tik prisidėtume sprendžiant globalias problemas, bet ir didinant vietos vežėjų bei Klaipėdos uosto užimtumą – ne vieneriems metams sukurtume daugiau darbo vietų bei surinktume daugiau mokesčių į valstybės biudžetą”, – sako S. Žilius.
Tai jau nebe pirmas LVS siūlymas pagerinti krovinių pervežimo sąlygas – pernai gegužę LVS kreipėsi į Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijas, teikdama pasiūlymus kaip spręsti Lietuvos ūkininkams iškilusią problemą dėl grūdų gabenimo į Klaipėdos uostą. Vežėjų asociacijos nuomone, taupant kaštus „žaliais koridoriais“ galėtų būti gabenami ir lietuviški grūdai.
