Gegužės 30 d. „TDS Group“ buveinėje buvo ne tik iškilmingai atidarytas „Schwarzmuller“ servisas, bet ir surengtas LVS narių suvažiavimas. Atidarydamas renginį, LVS prezidentas Stasys Ugianskis pažymėjo, kad Sąjunga nori girdėti visus, ir galima sakyti, kad taip ir yra – vežėjų susitikime dalyvavo daug svarbių ir įdomių svečių.

Pradžioje LVS generalinis sekretorius Sigitas Žilius priminė, kad kitais metais Sąjungai sukaks 10 metų: rimtas amžius rimtai organizacijai, o tiksliau – bendruomenei, kuri, remiama rimtų partnerių, stengiasi aktyviai dirbti savo narių ir visų Lietuvos vežėjų labui. Šiandien tarp jos prioritetų – dalies kuro akcizo grąžinimas kelių transporto įmonėms, griežtesnė užsienio vežėjų kontrolė šalyje, sektoriaus darbuotojų mokymas ir kt.

Pastaruoju atveju reikėtų pažymėti, kad suvažiavime dalyvavo UAB „Rigveda“ atstovas, kuris pabrėžė, kad profesiniu vairuotojų mokymu užsiimanti įmonė siekia orientuotis į vežėjų poreikius, kad nebūtų atotrūkio tarp jų, mokytojų ir vertintojų. Taip pat šiame kontekste negalima nepaminėti Liutauro Valicko iš Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, kuris savo pranešime apie pameistrystę aiškiai išdėstė jos privalumus vežėjams, parodė, kad pasinaudoti jais ne taip sunku, kaip galima pagalvoti, ir paragino transporto ir logistikos sektorių aktyviau bendradarbiauti su atitinkamomis mokymo įstaigomis – tuo labiau, kad šiandien jame jaučiasi jaunų specialistų trūkumas.

Toliau būtina paminėti Susisiekimo viceministro Juliaus Skačkausko kalbą. Tiek jis, tiek LVS atstovai džiaugėsi tuo kad, kad šalims pavyko užmegzti konstruktyvų dialogą ir efektyviai bendradarbiauti – pavyzdžiui, sprendžiant įsisenėjusią sąžiningo apsikeitimo leidimais su kitomis valstybėmis problemą. Taip pat viceministras atkreipė dėmesį į tai, kad gavosi sureguliuoti eilių situaciją prie Šalčininkų pasienio kontrolės punkto^[1] ir bus skirta daug pinigų kelių priežiūrai. Galiausiai, jis apžvelgė Lietuvos transporto sektoriaus rodiklius 2023 m.^[2], kurie rodo, kad krovinių vežimas keliais padidėjo 20 proc.

Visa tai, žinoma, gerai, ir Susisiekimo ministerija iš tiesų stengiasi girdėti vežėjus ir pagal galimybes reaguoti į jų prašymus, bet vis tik reikėtų pažiūrėti į akis ir skaudžiai tiesai – šiandien Lietuvos krovininio kelių transporto sektoriaus situacija yra sunki (pirmiausiai dėl ekonominių sunkumų Europoje), ir jame daugėja bankrotų^[3]. Į tikrovę renginio dalyvius grąžino LVS sekretorius Mečislavas Atroškevičius, kuris parodė, kad transporto paslaugų eksportas yra Lietuvos paslaugų eksporto pamatas, bet 2023 m. tas variklis, lyginant su 2022 m., nepadidino apsukų.

Todėl norėtųsi didesnės pagalbos iš valdžios. Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Vidmantas Verbickas ją pažadėjo – tame tarpe, ieškant naujų pervežimų krypčių. Taip pat malonu buvo išgirsti jo žodžius apie tai, kad URM pasisako už Lietuvos sutarties su Uzbekistanu dalies, kurioje kalbama apie beleidiminę sistemą, keitimą. Tačiau jokia valdžia nepadės, jeigu neatsigaus Europos (pirmiausiai, Vokietijos) ekonomika.

Daugiau aiškumo šiuo atveju turėjo įnešti ekonomistas Marius Dubnikovas. Jo nuomone, minėtas ekonominis atsigavimas gali įvykti šių metų antroje pusėje – kitų metų pradžioje (taip pat todėl, kad, lygtais, užsikūrinėja Vokietijos ekonomika ir Vakarų verslas grįžinėja iš Kinijos namo), tačiau pramoninis Europos indeksas (PMI) vis dar ne pats geriausias^[4]. Bendrai jis pažymėjo, kad krizinė situacija – ne tik iššūkis, bet ir galimybė, ir kad po stipraus nuosmukio, kaip rodo istorija, dažnai būna didelis augimas (kitaip tariant, dabar svarbu išgyventi, o ten bus lengviau – beliko išgyventi). Galiausiai, ekspertas pasiūlė atkreipti dėmesį į augantį dirbtinio intelekto, kuris gali tapti rimtu pagalbininku ir transporto sektoriuje, vaidmenį.               

Labai vertingą mintį savo pranešime išsakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Jis daug kalbėjo apie konkrečius dalykus (pavyzdžiui, apie Lietuvos kovą dėl „Mobilumo paketo“ nuostatų keitimo ir apie tai, kokia gali būti nustatyta darbo kvota užsieniečiams paslaugų sektoriuje), bet esminė jo žinia vežėjams buvo tokia – jo atstovams reikia būti lankstesniems santykiuose su valdžia ir profsąjungomis, sprendžiant įvairius klausimus, ir geriau save viešai pateikti (tai yra, investuoti į savo įvaizdį) – atitinkamai visuomenė pradės pozityviau vertinti sektorių ir supratingiau žiūrėti į jo interesus, kas savo ruožtu palengvins jam palankių sprendimų priėmimą valdžios, kuri paprastai reaguoja į socialines nuotaikas, lygmeniu. Kaip sakoma – viešieji ryšiai valdo!

Praktiškai vertingu buvo LVS migracijos ir užsieniečių įdarbinimo politikos sekretoriaus Gintaro Bagužio pranešimas, kuriame jis davė vežėjams keletą patarimų, susijusių su užsienio vairuotojų įdarbinimu. Pavyzdžiui, kai vairuotojas keičia darbo vietą, naujam darbdaviui reikėtų nepatingėti ir susisiekti su ankstesne naujoko darboviete, kad džiaugsmas dėl naujo darbuotojo greitai nevirstų galvos skausmu (ir tai jau nekalbant apie tai jog, darbinant visiškai kitos kultūros žmogų, reikėtų įvertinti, kaip tai gali įtakoti jo darbą). Ir net jeigu viskas gerai, toliau reikia tikrinti, ar užsienietis vėl nepadavė dokumentų dėl darbo vietos keitimo, kad nebūtų nemalonių staigmenų.

Išskirtinai svarbu, anot G. Bagužio, tvarkingai mokėti su užsieniečiu susijusius mokesčius ir žiūrėti, kad įmonė neturėtų skolų bei nuobaudų, nes problemos šiuo atveju gali užkirsti kelią vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui ateityje. Tuo pat metu jis patarė šiuo metu nebandyti darbinti vairuotojų iš Indijos, Bangladešo ir Šri Lankos, nes gali būti sunkumų su leidimo gyventi gavimu. Tačiau ir šiaip pastaruoju metu dokumentų tvarkymas Migracijos departamente neretai trunka ilgiau, nei turėtų – todėl vežėjams verta domėtis, kokia yra jų situacija, nes tai gali pagreitinti procesą. Beje, jis gali užstrigti ir todėl, kad pats vežėjas pateikė netvarkingą prašymą, o taip gali atsitikti todėl, kad yra įmonių, manančių, jog šį darbą gali lengvai padaryti vadybininkas ar buhalteris – geriau patikėti jį specialistui (kad ir tokiam, kaip G. Bagužis).

Draudimas – neprarandantis aktualumo kelių transporto sektoriui klausimas. Kainos didelės. Ką daryti? Ilgamečio srities eksperto Sauliaus Pelecko patarimas vežėjams buvo paprastas – mažinti žalas. Be abejo, pasakyti šiuo atveju lengviau, nei padaryti, bet yra specialistų, kurie tikrai gali padėti. Įdomiausia, kad kartais svarbūs elementarūs dalykai, apie kuriuos vežėjas net nepagalvoja, o jų sureguliavimas gali padėti reikšmingai sutaupyti.

Dar suvažiavime buvo įdomus „Tele2“ atstovo pranešimas apie kibernetinį saugumą ir įmonės pasiūlymą šioje srityje, „Eurowag“ kompanijos pranešimas apie permainas Europoje kelių mokesčių sferoje ir jos pasiūlymą šioje sferoje, „Jupojos technikos“ profesionalūs sprendimai krovininiam transportui ir super stilinga pabaiga iš „BML Munich“ stiliaus eksperto apie tai, kaip turi atrodyti tikri vyrai.

Baigiant, norisi pacituoti užsienio reikalų ministerijos atstovą Kęstutį Kudzmaną, kurį LVS apdovanojo už nuopelnus Lietuvai ir kuris pažymėjo, kad vežėjai yra Lietuvos ambasadoriai. Būtų gerai, kad to nepamirštų ir kiti valdžios atstovai.

Daugiau įdomios informacijos apie suvažiavimą – LVS facebooke^[5].

[1] https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/pradedamas-salcininku-pasienio-kontroles-punkto-reguliavimas/

[2] https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/transporto-sektoriaus-apzvalga-2023-m-sparciai-augo-kroviniu-vezimas-keliais-vezta-daugiau-keleiviu/

[3] https://www.cargonews.lt/aktualijos/bankrutuojantiems-vezejams-skelbiant-apie-atleidimus-perspejama-situacija-kelia-nerima-audio/

[4] https://tradingeconomics.com/euro-area/manufacturing-pmi

[5] https://www.facebook.com/LietuvosVezejuSajunga/?locale=lt_LT