Neseniai Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) atliko transporto įmonių apklausą dėl problemų draudimo rinkoje, kurios rezultatus galima rasti čia. Ji tame tarpe parodė, kad privalomo civilinės atsakomybės draudimo kainos vežėjams auga, ir tai yra gera proga užduoti klausimą – ką galima padaryti, siekiant jas sumažinti?

Apie tai nusprendėme pasikalbėti su ilgamečiu žalų ekspertu (kurio pavardė mums žinoma). Pašnekovo teigimu, šiandien draudimo įmonės, skaičiuodamos vežėjams draudimo kainą, pagrinde ima tris kriterijus: išmokėta suma; įvykių dažnis; rezervai už jau įvykusius, bet dar neapmokėtus draudiminius įvykius.

Draudimo rezervai, anot jo, tai vežėjams labai „tamsus miškas“, į kurį net neverta lįsti. Jeigu kalbėti apie įvykių dažnį – tai draudimo bendrovių sugalvotas kriterijus, leidžiantis joms teigti, kad draudimo įmokos vežėjams turi didėti/mažėti.

Šiame kontekste paprastam žmogui gali kilti klausimas – o galima draudimo įmonėms nustatyti daugiau ar mažiau apibrėžtus kriterijus, kuriais jos privalėtų remtis, siūlant vežėjui draudimo kainą? Mūsų kalbintas ekspertas atsakė, kad tai nėra kelias, kuriuo verta eiti, nes bandymas teisiškai nustatyti minėtus kriterijus galėtų būti traktuojamas kaip kišimasis į kainodarą laisvoje rinkoje.

Tada lieka žalų administravimas. Esmė šiuo atveju paprasta – kartais susidaro įspūdis, jog draudimo bendrovės nenori mažinti savo kaštų šioje srityje, nes vėliau jų pagrindu galima didinti vežėjams draudimo kainą.

Tada kyla klausimas – o tai gal galima atskirti žalos administravimą nuo draudimo įmonių veiklos? Mūsų ekspertas pažymėjo, kad teoriškai tai galima būtų padaryti, bet tokia iniciatyva, greičiausiai susidurtų su dideliu pasipriešinimu iš draudikų pusės. Todėl, anot jo, prasmingiau kalbėti apie kompromisinį variantą: suteikti klientui galimybę pasirinkti, kam jis nori patikėti žalos administravimą – draudimo bendrovei ar nepriklausomam šios paslaugos teikėjui, kurio vertinimą draudimo bendrovė turėtų pripažinti.

Šiame kontekste buvo įdomu sužinoti, ką apie tai mano Lietuvos bankas ir LT transporto priemonių draudikų biuras. Jų komentarai ^[1] buvo tokie:

Lietuvos bankas (LB):

Pagal Draudimo įstatymą vien tik draudžiamųjų įvykių administravimas, žalos (nuostolių) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas bei ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas nėra laikomi draudimo produktų platinimo veikla. Jai vykdyti nereikia draudimo veiklos licencijos. Kita vertus būtina akcentuoti, kad tokia veikla yra betarpiškai susijusi su draudimo įmonės pagrindine prievole – įsipareigojimu išmokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties tik draudimo įmonė gali nuspręsti, ar draudžiamuosius įvykius (žalas) administruoti ir padarytos žalos dydį nustatinėti savarankiškai ar samdyti minėtą žalų administratorių. Bet kuriuo atveju atsakomybė dėl tinkamai suadministruoto įvykio ir tinkamai apskaičiuotos žalos ir su ja susijusios draudimo išmokos dydžio tenka draudimo įmonei.

Klientas neturi teisinės galimybės rinktis žalos administravimo ar žalos/draudimo išmokos nustatymo būdo, bet jis gali nesutikti su draudimo įmonės galutiniu sprendimu, t.y., jeigu įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju ar nustatomas kliento netenkinantis draudimo išmokos dydis. Tokiu atveju klientas gali ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis (pvz., dvišalėmis derybomis, teisine meditacija, teikiant ieškinį teismui, kreipiantis į arbitražą).

Papildomai LB nurodė:

Kadangi draudimo išmokos išmokėjimas (o prieš tai atliktas jos apskaičiavimas, kaip įvykio administravimo proceso dalis) yra išskirtinai draudimo įmonės atsakomybė, todėl kitokia šio proceso forma neatitiktų draudimo sutarties sandorio esmės. Tai yra pamatiniai klausimai, todėl Lietuvos bankas šiuo metu nemato jokio pagrindo esamos sistemos keitimui.

LR transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas atsakė taip:

Draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimo funkciją draudikams priskiria LR Draudimo įstatymas, kurio nuostatų vertinimas nėra mūsų kompetencijoje. Mūsų nuomone, žalų administravimas visiškai logiškai priskirtas tiems subjektams, kurie turi pareigą atlyginti žalas nukentėjusiems. Tačiau niekas netrukdo draudikams tarpusavio sutarčių pagrindu šią funkciją patikėti kitiems ūkio subjektams, taip kaip dabar vyksta platinant draudimo produktus.

LB ir Draudikų biuro pozicijas pakomentavo LVS konsultuojanti advokatė Aurelija Vingrienė: „LR Draudimo įstatymas draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimo funkciją priskiria draudikams. Dėl šios priežasties daroma išvada, kad žalų reguliavimas priklauso išimtinai tik draudikų kompetencijai, ir draudėjai (klientai) neturi jokios kitos pasirinkimo galimybės. Tiek Lietuvos bankas, tiek Draudikų biuras mano, kad tokia tvarka yra logiška, kadangi draudikai yra atsakingi už teisingą žalos nustatymą ir draudimo išmokų išmokėjimą. Tačiau Draudikų biuras tuo pačiu išreiškė mintį, kad visgi galima ir kitokia situacija – žalų reguliavimo funkcijos patikėjimas kitiems ūkio subjektams. Tokią mintį sustiprina tai, kad, pasak Lietuvos banko, žalų reguliavimas nėra laikomas draudimo produktų platinimo veikla, ir šiai veiklai vykdyti nereikia draudimo veiklos licencijos. Tai reiškia, kad yra galimybė ir kitiems ūkio subjektams įstatymu pavesti žalų administravimą. Tinkamai sureglamentavus tokių ūkio subjektų veiklos apimtis, įgaliojimus ir atsakomybę, realiai įmanoma, kad žalas administruoti galėtų ne tik draudikai“, – konstatavo teisininkė.

Eksperto manymu: „Rinkoje dominuojantys subjektai dažnai aiškina – jei tik pakeisime nusistovėjusią tvarką, sistema sugrius, ir niekas neveiks. Gyvenimas parodė, jog nusistovėjusią tvarką galima ir reikia keisti. Žiūrint per draudimo bendrovių interesų prizmę, įstatymai išties sudėlioti teisingai. Tačiau jeigu pažiūrėsime per kliento naudos prizmę, manytina, kad būtų teisingiau, jeigu didesnis kiekis žalų reguliatorių konkuruotų tarpusavyje, nes tada žalų sureguliavimo kaštai turėtų sumažėti. Ir pažymėtina, kad kitose valstybėse jau egzistuoja tokia praktika – tad Lietuvos atvejis netaptų išskirtiniu. O kodėl tai svarbu vežėjams? O todėl, kad verslas supranta, jog žalų reguliavimo kaštai galiausiai įskaičiuojami į draudimo kainą – tai yra, sugula ant vežėjo pečių. Jei nėra konkurencijos, visada yra tikimybė, kad kažkas iš to pelnosi vartotojo sąskaita“…

Apibendrinant, galima teigti, kad žalų administravimo tvarkos keitimo klausimas yra prasmingas ir vertas platesnės (taip pat politinės) diskusijos.

[1] https://www.cargonews.lt/aktualijos/del-zalos-administravimo-atskyrimo-nuo-draudimo-bendroviu-veiklos/