Argentinos vadovas pradėjo nuo esmės: Vakarų pasauliui gresia pavojus, nes jo lyderius užvaldė pasaulėžiūra, kuri veda prie socializmo ir atitinkamai prie skurdo – kolektyvizmas, kuris kuria problemas, o ne sprendžia jas. Tuo tarpu kapitalizmas, anot jo – vienintelė sistema, kuri gali padėti įveikti pasaulinį skurdą, ir vienintelė moraliai pageidautina sistema, kuri gali padėti tai padaryti.

Įrodymas – XIX amžiuje dėl kapitalistinės laisvos ekonomikos atsiradimo bei pramoninės revoliucijos globalaus ekonominio augimo (įskaitant BVP vienam gyventojui) kreivė, kaip aiškina C. Milejus, šovė į viršų, kas padėjo iki minimumo sumažinti pasaulinį skurdą, ir ši tendencija nepraranda pagreičio.

Tokiu būdu, kapitalizmas, anot Argentinos prezidento, neabejotinai yra ekonomiškai produktyvus, ir tada kairieji ima kritikuoti jį už teisingumo stoką, už tai, kad jis, skirtingai nuo kolektyvizmo, yra paremtas individualizmu, o ne altruizmu. Tačiau socialinis teisingumas, kurį akcentuoja kairieji, C. Milejaus teigimu, nėra teisingas (nedidina visuotinio gerbūvio), nes yra paremtas prievarta – valstybė finansuojama iš mokesčių, kuriuos verčia mokėti ir kurių niekas savo noru nemokėtų. Tokiu būdu, valstybė (jos mokesčiai) žudo verslo iniciatyvą, kas veda prie ekonomikos sukūriamo „pyrago“, kurį kairieji nori dalinti, ir atitinkamai prie socialinio gerbūvio mažėjimo.

Toliau C. Milejus patikslino, kaip jis supranta libertarizmą, kurį reikėtų ginti. Jeigu trumpai – tai maksimaliai palankių sąlygų sudarymas verslui, nes verslininkas yra didvyris, kuris kuria visuotinį gerbūvį. Fundamentalūs libertarizmo principai, anot Argentinos vadovo – „gyvybės, laisvės ir nuosavybės gynimas“.

Pasak C. Milejaus, kapitalizmo dėka šiandieniniame pasaulyje (ypač tose šalyse, kur daugiau ekonominės laisvės ir gerbiama individuali nuosavybės teisė) daugiau taikos, turto bei klestėjimo, ir jis klausia – kaip gaunasi taip, kad net Vakaruose akademinė bendruomenė (įskaitant ekonomikos teoretikus), tarptautinės organizacijos ir politikai demonizuoja ekonominę sistemą, kuri ženkliai sumažino ir toliau mažina pasaulinį skurdą?

Argentinos prezidento teigimu, valstybėse, kurios turėtų būti libertarizmo ramsčiu, dalis politinio ir ekonominio elito atidaro duris socializmui (kuris yra kelias į niekur, nes visur, kur vyko socialistinis eksperimentas, jis visapusiškai žlugo ir pražudė milijonus žmonių) dėl klaidingo ekonomikos supratimo ar valdžios siekimo.

Klaidingas ekonomikos supratimas, kaip aiškina C. Milejus – manymas, kad rinka turi trūkumų, kas pateisina jos reguliavimą (valstybės įsikišimą ir kitas socialistines prieigas), kuris iš tikrųjų yra ekonomiškai ir socialiai kenksmingas. Iš tiesų, pasak jo, reikėtų kalbėti ne apie rinkos trūkumus, o apie jos kritikų, kurie nesupranta, kas yra rinka, klaidas – pati rinka tiesiog negali turėti trūkumų, ir ją tik gali iškraipyti prievartinis valstybės įsikišimas. Net rinkos koncentracija (monopolizmas), anot C. Milejaus, yra ne jos trūkumas, kaip bando sakyti laisvos ekonomikos oponentai, o natūrali ekonominio augimo pasekmė, kurios nereikia riboti.

Trumpai sakant, noras pataisyti tariamus rinkos trūkumus, Argentinos vadovo teigimu, remiasi klaidinga prielaida dėl jos netobulumo ir todėl tik nuosekliai blogina situaciją – socialistinis ekonomikos reguliavimas didina skurdą, ir mūsų gyvenimas tampa priklausomas, ne nuo idealiai veikiančio laisvos rinkos mechanizmo, o nuo biurokrato-reguliuotojo, sėdinčio prabangiame ofise.

Tačiau, pralaimėdami kovą kapitalizmui grynai ekonominiame žaidimo lauke, socialistai, C. Milejaus teigimu, keičia strategiją – pereina nuo klasikinės marksistinės klasių teorijos prie tariamų socialinių konfliktų, kurie neigiamai veikia žmonių gyvenimą ir ekonominį augimą, akcentavimo (pavyzdžiui, dirbtinių moterų ir vyrų nelygybės bei žmogaus konflikto su gamta problemų, kurios, kaip sakoma, reikalauja valstybės įsikišimo, sukūrimas). Anot C. Milejaus, neomarksistai, didindami savo įtaką žiniasklaidoje, kultūroje, universitetuose ir tarptautinėse organizacijose, faktiškai aptemdo Vakarų pasaulio sveiką protą.

„Aš žinau, kad daug kam mintis, jog Vakarai pereina prie socializmo, gali nuskambėti absurdiškai, bet ji yra absurdiška, tik jeigu mes apsiribotume tradiciniu ekonominiu socializmo apibrėžimu, pagal kurį socializmas – tai ekonominė sistema, kurioje valstybė valdo gamybos priemones. Mano nuomone, šį apibrėžimą šiandieniniame kontekste reikėtų atnaujinti“, – tęsė Argentinos prezidentas. Šiandien, pasak jo, socializmas – tai įvairios valstybės įsikišimo priemonės (pinigų emisija, kainų reguliavimas, subsidijos ir pan.), kurias siūlo skirtingos politinės jėgos Vakaruose (kaip jos besivadintų), manydamos, kad valstybės reguliavimas yra tas kelias, kuriuo reikia eiti.

Pereidamas prie išvadų, C. Milejus konstatavo, kad Vakarų pasaulis, kuris praturtėjo laisvės modelio dėka, dabar stoja į vergovės kelią. Tuo tarpu esminiai ekonominio augimo elementai yra „ekonominė laisvė, ribotas valstybės vaidmuo ir neribota pagarba privačiai nuosavybei“.

„Argentinos atvejis yra empirinis įrodymas to, kad nesvarbu, koks turtingas esate, kiek turite gamtos išteklių, kokie kvalifikuoti ir išsilavinę yra jūsų gyventojai ar kiek aukso luitų turite Centriniame banke – jeigu bus imtasi priemonių, kurios trukdo laisvam rinkų funkcionavimui, konkurencijai, kainų sistemoms, prekybai ir privačios nuosavybės valdymui, vienintelis galimas likimas – skurdas. Todėl, baigdamas, norėčiau kreiptis į visus verslo žmones (…). Nebijokite politinės kastos ar parazitų, kurie gyvena iš valstybės. Nepasiduokite politinei klasei, kuri tik nori išlikti valdžioje ir išlaikyti savo privilegijas. Jūs esate socialiniai geradariai. Jūs esate didvyriai. Jūs esate išskirtinio klestėjimo laikotarpio, kokį mes kada nors matėme, kūrėjai. Tegul niekas jums nesako, kad jūsų ambicijos yra amoralios. Jei uždirbate pinigų, tai todėl, kad siūlote geresnį produktą už geresnę kainą, ir taip jūs prisidedate prie bendros gerovės. Priešinkitės valstybės iškilimui. Valstybė nėra sprendimas. Valstybė pati yra problema. Jūs esate tikrieji šios istorijos veikėjai ir būkite tikri, kad nuo šiandien Argentina yra jūsų ištikima ir besąlygiška sąjungininkė“ – reziumavo C. Milejus.

„Tegyvuoja laisvė!“ – baigė jis.

*Visą kalbos tekstą anglų klaba (plius video) galima rasti čia: https://www.weforum.org/agenda/2024/01/special-address-by-javier-milei-president-of-argentina/

*Pasiklausyti kalbos rusų kalba (plius rusiška teksto transkripcija) galima čia: https://www.youtube.com/watch?v=zkjC49IZAPA