2022 m. liepos 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, nustatantis, kad dienpinigiai bus apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, tačiau dėl mažesnių dienpinigių dydžių profesinė sąjunga ir darbdavys galės susitarti kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tokios sutarties, dienpinigių dydžiai galės būti nustatyti vietiniame norminiame teisės akte. Abiem atvejais dienpinigių dydis turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
LRV nutarimo tekstą galima rasti šioje nuorodoje (žiūrėti 1.4 papunktį):
Reikia atkreipti dėmesį, kad kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte turės būti nustatyti mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus. Taigi turės būti įtvirtinti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomas konkretus dienpinigių dydis, taip užtikrinant darbuotojų lygiateisiškumą ir įgyvendinant nediskriminavimo principą.
Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), prašydama pateikti paaiškinimus, kokie kriterijai bus pripažįstami objektyviais, norint įmonių vietiniuose norminiuose teisės aktuose darbuotojams nustatyti konkrečius dienpinigių dydžius, mažesnius nei Vyriausybės patvirtintus maksimalius.
Pateikiame VDI atsakymą:
Nuo 2022 m. liepos 1 d. keičiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktas, kuris reglamentuoja dienpinigių apskaičiavimą tvarką, kuriame numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje.
Atsakydami Jūsų klausimą teikiame konsultaciją, kad dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti, t. y. dienpinigiai turi atlikti ne atlyginimo, o kompensavimo funkciją. Atsižvelgiant į teisės normos turinį, kiekvienas darbdavys, mažinantis dienpinigių dydį, turi pareigą nustatyti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos darbuotojams dienpinigių dydžiai bus diferencijuojami. Pažymime, kad mažinant dienpinigių dydžius svarbiausi aspektai, į kuriuos darbdavys privalo atsižvelgti, yra šie:
- Dienpinigių mažinimo kriterijai turi būti objektyvūs (kiekvienu konkrečiu komandiruotės atveju, dienpinigių dydis negali priklausyti nuo darbdavio valios išraiškos, dydis nustatomas pagal visiems darbuotojams taikomus vienodus kriterijus);
- Darbuotojai neturi būti diskriminuojami, vadovaujantis DK 26 straipsniu (visiems darbuotojams taikomi vienodi kriterijai);
- Dienpinigių dydžiai turi būti konkretūs, t .y. negali būti numatytos dienpinigių „žirklės“ (įvertinus nustatytus kriterijus dar iki komandiruotės turi būti aišku, koks konkretus dienpinigių dydis bus taikomas).
Teisės akto pakeitimu siekiama, jog būtų užtikrintas darbuotojų lygiateisiškumas tais atvejais, kai susitariama dėl maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo bei mažinti darbdavių piktnaudžiavimą išmokamomis dienpinigių sumomis, todėl, jeigu darbdavys norės mokėti mažesnius dienpinigių dydžius, nei nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai, tai mažesni dienpinigių dydžiai turės būti nustatomi ne darbo sutartyje, o kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte, taip užtikrinant visiems darbuotojams vienodus dienpinigių dydžius. Pažymime, kad dienpinigiai neprivalo būti mažinami, tačiau jeigu jie nustatomi mažesni, tai pagal kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte, nustatytus kriterijus turi būti aišku, koks dienpinigių dydis kiekvienu atveju bus taikomas.
Pastebėtina, kad skirtingose įmonėse, atsižvelgiant į įmonės specifiką, komandiruočių pobūdį ir pan., objektyvūs kriterijai gali būti skirtingi, todėl kiekvienas darbdavys turėtų individualiai juos nusistatyti, įvertinant aspektus kodėl, kokiais atvejais ir kokiu dydžiu mažinami dienpinigiai. Pavyzdžiui, tam tikroje šalyje (jos infrastruktūra) ar priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių (kelionės maršrutas), kai kuriais atvejais darbuotojai patiria daugiau išlaidų, kitais galimos išlaidos yra kur kas mažesnės ir pan.
Ir priešingai, mažinančiais dienpinigių dydį negalėtų būti tokie kriterijai kaip darbuotojo pareigos, darbo stažas įmonėje, darbuotojo atliekamo darbo kokybė, užduočių neįvykdymo aplinkybės, padaryti pažeidimai ir pan.
Kilus nesutarimui tarp darbuotojo ir darbdavio (darbo ginčui) dėl dienpinigių sumažinimo kriterijų objektyvumo, toks ginčas nagrinėjamas DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (DK 220 straipsnio 1 dalis). Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė