Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) pateikė savo pastabas Vidaus reikalų ministerijai dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projekto, išsakydama kategorišką nepritarimą siūlymui nustatyti griežtą kvotą užsieniečiams, atvykstantiems dirbti.
Faktas, kad tokios svarbos projektams išnagrinėti ir pastaboms pateikti buvo suteiktas tik 4 darbo dienų laikotarpis akivaizdžiai rodo, kad projekto rengėjams nesvarbi visuomenės nuomonė ir jie nėra pasirengę diskusijoms su verslo atstovais. Projekto aiškinamajame rašte išsakyti teiginiai apie pigios darbo jėgos importą, neva stabdantį investicijas, dėl neva per žemų atlyginimų kylantį darbuotojų trūkumą, nepakankamą jų mokymą rodo, kad projekto rengėjai nesuvokia elementarių ekonominių procesų ir verslo logikos. Aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kodėl maksimalus kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Nėra jokio pagrindimo, kodėl pasirinktas būtent toks dydis, kodėl skaičiuoti siūloma nuo bendro gyventojų skaičiaus, nors galbūt būtų logiškiau vertinti darbingo amžiaus (18-65 metų) žmonių skaičių. Nėra atliktas tokio ribojimo poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimas. Siūloma riboti darbuotojų įvežimą visiškai neatsižvelgiant į prastėjančią demografinę padėtį Lietuvoje. Šiemet pirmą kartą Lietuvos istorijoje į pensiją išeis daugiau žmonių, nei į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų.
Lietuvos kelių transportas konkuruoja globalioje rinkoje, kur pagrindinis ir vienintelis mūsų verslo resursas – darbuotojai. Vairuotojų trūkumą sąlygoja visai kitos priežastys, o ne atlyginimų dydis, nes jų taip pat trūksta ir labai aukštų atlyginimų šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, Europoje šiuo metu trūksta apie 500000 profesionalių vairuotojų. Lietuvos transporto sektorius generuoja apie 13 proc. BVP ir užima pirmaujančią vietą visoje ES pagal šį rodiklį. Lietuvos kelių transportas taip pat užima pirmą vietą visoje ES pagal pervežtų krovinių apimtį, tenkančią vienam gyventojui. Šiam sektoriui reikalingų darbuotojų kiekio vien tik Lietuvos darbo rinka jau nebepajėgi užtikrinti, todėl be trečiųjų šalių piliečių sektorius būtų priverstas ženkliai susitraukti.
Lietuvos valstybės vadovai ir politikai nuolat kalba apie būtinybę didinti finansavimą šalies gynybai, svarstomos įvairios papildomo finansavimo galimybės. Akivaizdu, kad tam reikalinga didinti valstybės biudžeto pajamas, o tai galėtų būti pasiekta tik kuriant naujas darbo vietas. Nuolat girdime, jog verslas turėtų labiau prisidėti prie gynybos finansavimo ir verslo bendruomenė tam iš esmės pritaria. Tačiau tuo pat metu rengiamasi verslą atkirsti nuo pagrindinio resurso – darbuotojų, be kurių darbo vietų kūrimas neįmanomas. UTPĮ projekte kalbama apie galimybę didinti kvotą po konsultacijų su profesinėmis sąjungomis, nors darbo vietas kuria ne jos, o verslas.
Kartu LVS išreiškė pritarimą siekiams geriau reglamentuoti darbuotojų migracijos procesus, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus, pasiūlydama stiprinti specialiųjų tarnybų pajėgumus, didinant pareigūnų skaičių.
