Šiandien Lietuvos vežėjų padėtis yra sunki. Ekonominės problemos Europoje mažina jų pajamas, o kaštai dėl įvairių priežasčių auga. Todėl pagelbėtų bet kuri finansinė paspirtis. Viena iš priemonių, kuri galėtų padėti – dalies vežėjų sumokamo kuro akcizo grąžinimas jiems, kaip tai daroma įvairiose ES šalyse. Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) pateikė vyriausybei atitinkamą pasiūlymą, bet atsakymas buvo neigiamas. Kodėl?
ES teisės aktai leidžia valstybėms narėms grąžinti vežėjams dalį dyzelino akcizo, kuri viršija ES nustatytą minimalų akcizo dydį. Tai šiuo metu daro Belgija, Kroatija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Slovėnija ir Ispanija. Už vieną litrą pirkto dyzelino grąžinamas akcizas, kurio dydis svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių centų. Atgauti pinigus gali tik sunkvežimių, kurių maksimalus leistinas svoris yra ne mažesnis kaip 7,5 t, savininkai ir tik ES valstybėse registruotos įmonės. Grąžinimą vykdo atitinkamų šalių muitinė.
LVS nuomone, Prancūzijos akcizo grąžinimo modelis – vienas iš geriausių dėl savo tikslumo ir lankstumo. Viskas veikia taip: pretenduojantys susigrąžinti akcizą vežėjai pateikia vilkikų registracijos dokumentus ir kiekvieną mėnesį nuvažiuotų kilometrų lentelę; toliau informacija sutikrinama su sąskaitose-faktūrose užfiksuotais degalų pirkimais, ir pagrįsti degalų kiekiai deklaruojami Prancūzijos muitinėje; galiausiai jos specialistai priima sprendimą, kokia apimtimi grąžinti akcizą. Šalies vyriausybė savo ruožtu kas ketvirtį nustato grąžinamos akcizo dalies dydį priklausomai nuo degalų kainų, vartotojų aktyvumo ir prognozuojamų pajamų į biudžetą.
Lietuvoje, LVS manymu, vežėjams 2025 m., atsižvelgus į priimtus akcizinius įstatymus, galima būtų grąžinti net 16 centų už litrą nupirkto dyzelino. Šalies vyriausybė, reaguodama į LVS pasiūlymą dėl akcizo grąžinimo, pažymėjo, kad ši iniciatyva nepriimtina dėl dviejų priežasčių. Pirma – ji prieštarauja ES „žaliajam kursui“. Antra, dėl akcizo grąžinimo šalies biudžetas prarastų reikšmingas pajamas. LVS generalinis sekretorius Sigitas Žilius su šiais argumentais nesutinka.
Jo teigimu: „Pirmiausiai šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad pastaruoju metu visoje Europoje masiškai skamba pasipiktinę šia idėja protesto balsai. Protestuoja ūkininkai, automobilių savininkai, vežėjai. O protestuoja žmonės todėl, kad „žaliasis kursas“ labiau panašus ne į rūpinimąsi ekologija, o į galimybę atskiroms interesų grupėms užsidirbti daugiau pinigų ir priemonę valstybei surinkti papildomus mokesčius, remiantis gražiais tikslais. Geriausiu atveju, reaguodama į kritiką šiuo atveju dėl augančių kaštų (kainų), valdžia skiria tam tikras simbolines kompensacija, kad neprarastų populiarumo, arba iš viso nieko nedaro pagal principą – skęstančiojo gelbėjimas yra skęstančiojo reikalas“.
Tokiu būdu, tas „žaliasis kursas“, anot S. Žiliaus, atrodo kaip labai populistinis dalykas, naudingas siauram politinių ir ekonominių interesų ratui, o didesnei daliai verslo jis reiškia tik nepagrįstai didžiules papildomas išlaidas, kurios tiesiog žlugdo smulkius ir vidutinius vežėjus.
„Šiandien turime brangstantį – taip pat dėl valstybės veiksmų – dyzeliną ir elektrinius sunkvežimius už 500 000€ (kai dyzeliniai kainuoja apie 100 000€), kurie su viena įkrova nuvažiuoja apie 300 km (kai dyzelinis sunkvežimis su pilnu baku nuvažiuoja 5000 km), bet kuriems vis dar nepadaryta greito įkrovimo infrastruktūra ir ateityje gali pritrūkti elektros. Tačiau jau dabar kryptingai daroma viskas, kad vežėjai privalėtų juos pirkti, kas yra kenkėjiškas kelių transporto verslo visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, prievartavimas. O juk tai vienas iš mūsų šalies ekonomikos ramsčių“, – pabrėžia LVS generalinis sekretorius.
Apibendrindamas „žaliojo kurso“ temą, jis akcentavo, kad vežėjai ne prieš ekologiją, bet šiuo metu to kurso idėja, kaip pasakė vienas ekspertas[1], panaši į IKEA baldus be surinkimo instrukcijos ir todėl yra silpnas argumentas atmesti konkretų pagrįstą vežėjų pasiūlymą, kurio realizavimas šiais sunkiais laikais galėtų atnešti jiems apčiuopiamą naudą.
Su vyriausybės teiginiu, kad dėl akcizo grąžinimo stipriai nukentės valstybės biudžetas, S. Žilius taip pat kategoriškai nesutinka. „Paimkime Prancūzijos pavyzdį. Norėdama padėti verslui, nukentėjusiam dėl COVID-19 pandemijos, jos valdžia nusprendė padidinti grąžinamo degalų akcizo dalį ir pasiekė fenomenaliai aukštus biudžeto surinkimo rodiklius. Degalų pirkimai ir sumokamų akcizo bei PVM mokesčių kreivė šovė aukštyn, degalinėse ėmė trūkti degalų, nes tarptautinio automobilių transporto srautai pasuko į Prancūziją“, – priminė LVS generalinis sekretorius.
Vertindamas Lietuvos atvejį, jis samprotavo taip: „Susisiekimo ministerija skelbė, kad per šalį per metus pravažiuoja 1 milijonas vilkikų. Akcizo grąžinimo įstatymo priėmimas galėtų sumažinti kuro kainą pas mus ES vežėjams keliais centais. Tuo pat metu, jeigu būtų nuspręsta grąžinti akcizą, kartu galima būtų apriboti kuro įvežimą sunkvežimių bakuose iš Rusijos ir Baltarusijos, kas paskatintų ir ne ES vežėjus pilti kurą Lietuvoje. Vyriausybė sako, kad dėl akcizo grąžinimo biudžetas gali prarasti iki 200 milijonų eurų. Tuo tarpu po minėtų dviejų priemonių (akcizo grąžinimas ES vežėjams ir kuro įvežimo sunkvežimių bakuose iš Rytų apribojimas) pritaikymo didesnė per Lietuvą važiuojančių sunkvežimių dalis turėtų išvažiuoti iš jos pilnais kuro bakais, paliekant šalies biudžete kuro akcizą ir PVM, kas galėtų atnešti jam iki 1 milijardo eurų per metus. Tokiu atveju net nekiltų klausimas, iš kur gauti papildomų pinigų gynybai, keliams, pensijoms ir kitiems dalykams“, – reziumavo S. Žilius.
Kad vežėjų atstovo nuomonė neatrodytų kaip vienintelė teisinga, paprašėme pakomentuoti LVS iniciatyvą dėl akcizo grąžinimo žinomo Lietuvos ekonomisto Žygimanto Maurico. Jo teigimu: „Dyzelino akcizai yra draugiški ekonomikos augimui, nes ne tik papildo valstybės biudžetą, bet ir skatina rinktis mažiau taršias transporto priemones. Visgi, iššūkių kelia tai, kad dyzelinį kurą naudoja ne tik lengvųjų automobilių savininkai, bet ir krovininio kelių transporto įmonės. Pastarosios didelį dėmesį skiria kaštų optimizavimui. Šiandien dyzeliniam krovininiam transportui kol kas nėra daug alternatyvų (dujiniai ir elektriniai vilkikai kol kas užima itin mažas rinkų dalis). Tad, vargu ar išaugęs akcizas sumažintų taršą – veikiau padidintų infliaciją, nes išaugę kaštai būtų perkeliami galutiniams vartotojams. Arba, išaugus dyzelinio kuro kainai dėl padidintų akcizų, vežėjai dažnu atveju pradeda pirkti dyzeliną kaimyninėse šalyse. Tokiu atveju, dyzelino vartojimas, o taip pat ir dėl jo vartojimo kylanti tarša, vėlgi nesumažėja, bet Lietuvos biudžetas praranda reikšmingas pinigų sumas“, – paaiškino ekonomistas.
„Lietuvos valdžios atstovai puikiai suprato neigiamą dyzelino akcizo didinimo poveikį krovininio transporto sektoriui (kuris šalyje sukuria itin reikšmingą dalį BVP pyrago) ir tai, kad vežėjai dėl to pradės pirkti daugiau degalų kaimyninėse šalyse. Vienas iš sprendimų, siekiant sumažinti degalų pirkimus (ir mokesčių mokėjimą) svetur, kuris yra taikomas kitose valstybėse – dalinis akcizų grąžinimas krovininio transporto įmonėms. Tačiau tuo pat metu itin svarbu būtų apriboti dyzelinio kuro įvežimą iš ES nepriklausančių šalių (pvz., Rusijos, Baltarusijos), kuriose akcizų lygis yra ženkliai mažesnis nei Lietuvoje bei kitose ES šalyse“, – konstatavo Ž. Mauricas.
***
Apibendrinant, galima pažymėti kelis dalykus. Pirma, Lietuvos valdžia akcentuoja „žaliąjį kursą“, bet šiuo atveju prasminga laikytis subalansuotos pozicijos – siekti ekologinių tikslų, žiūrint, kad dėl to nenukentėtų ekonomika, atskirų verslo šakų stabilumas ir konkurencingumas. Lietuvoje „žaliasis kursas“ kol kas dažnai yra beatodairiškas ir vykdomas pagal principą: Briuselio „partija“ įsakė – lietuviška valdininkija atsakė „taip“. Šiame kontekste norisi paklausti – nejaugi visoms ES valstybėms, kurios grąžina akcizą, nerūpi ekologija? Turbūt, negalima taip teigti. Atitinkamai, jeigu kažkas leidžiama, ir kitos šalys tai daro, Lietuvoje irgi galima ir reikia apie tai kalbėti.
Be to, reikėtų priminti, kad po ūkininkų traktorių kelionės į Vilnių Seimas ženkliai sumažino suskystintų naftos dujų akcizą ir panaikino žemdirbiams apribojimus dėl žymėto dyzelino naudojimo[2]. Šis faktas verčia daryti dvi išvadas. Pirma, gaunasi, kad „žaliasis kuras“ – ne šventa karvė ir gali būti koreguojamas, ypač jei vyksta valdžiai politiškai nenaudingi procesai. Antra, kai vežėjai konstruktyviai pateikia racionalų pasiūlymą, jis atmetamas. Ar tai reiškia, kad jiems reikėtų sunkvežimiais užblokuoti kelius, kad šis ir kiti jų prašymai būtų operatyviai įgyvendinti? Taip dabar veikia Lietuvos politika?
Antra, galima suprasti, kad valstybė nenori prarasti pinigų dėl akcizo grąžinimo, bet vežėjų argumentas, kad biudžeto pajamos, priėmus tokį sprendimą, kaip tik ženkliai padidės, skamba įtikinamai, ką iš esmės patvirtina ir ekonomistas Ž. Mauricas (su sąlyga, kad bus apribotas dyzelino įvežimas bakuose iš Rusijos ir Baltarusijos).
Trumpai sakant, LVS iniciatyva turi pliusų ir minusų, ir tai reiškia, kad ji verta platesnės kiekybinės analizės ir diskusijos, o ne turi būti tiesiog atmesta, remiantis nevienareikšmiškais argumentais. Jeigu dabartinė valdžia trumparegiškai negirdi ekonomiškai perspektyvių pasiūlymų, galbūt, išgirs nauja?
[1] https://trans.info/en/industry-seeks-concrete-emission-reduction-plan-as-eu-targets-90-cut-by-2040-378528
[2] https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2196388/ukininkai-buvo-isgirsti-seimas-23-kartais-sumazino-suskystintu-naftos-duju-akciza
