Tikriausiai vis dar atsimename 2008 metų krizę ir tuo metu drastiškai pakeltus mokesčius bei PVM tarifą. Dar atsimename, kad po krizės buvo žadama grąžinti mokesčius ir PVM į prieškrizinį lygį, bet nieko panašaus neįvyko, pažadai ir liko pažadais.
Panašu, turime antrą krizę ir jos akivaizdoje, prisidengus mokesčių reforma, vėl bandoma didinti mokestinę naštą. Ypatingai tai palies smulkųjį verslą, mažąsias bendrijas ir individualiai dirbančius. Iš 2008 metų patirties turėtumėme prisiminti, kad mokesčių didinimas nedavė norimos naudos, o kaip tik priešingai. Vyriausybės bandymas matematiškai paskaičiuoti, kiek trūks valstybės biudžete pinigų ir tiek pakelti mokesčius, žlugo su trenksmu, nes dauguma verslų išėjo į šešėlį arba pasitraukė iš Lietuvos.
Dabar, kai verslas pamažu ir nedrąsiai, bet lenda iš šešėlio, jiems paruoštas naujas smūgis žemiau juostos. Ar Vyriausybė tokiais metodais gali užsitarnauti verslo pasitikėjimą ir prikviesti naujas investicijas į Lietuvą? Manau ne, o kaip tik priešingai. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos investicijos į Latviją padvigubėjo, nes Latvijos mokesčių sistema yra konkurencingesnė, nei Lietuvos. Visiems žinoma, kad ir vežėjai jau masiškai kelia savo įmones į Lenkiją, o priėmus siūlomas pataisas net ir smulkus verslas patrauks laimės ieškoti svetur.
Kyla natūralus klausimas, ar toks Vyriausybės siūlymas yra mokesčių reforma, ar tiesiog paslėptas mokesčių kėlimas? Mano giliu įsitikinimu, reforma yra tada, kai supaprastinamos procedūros, kai iš šimto skirtingų mokesčių paliekami tik keli aiškūs mokesčiai, kai mokesčių mokėtojas gali matyti, kur buvo panaudoti jo sumokėti mokesčiai, kai mokesčiai ne didinami, o efektyviau surenkami.
Deklaruojame, kad gyvename demokratiškoje liberalioje visuomenėje. Tačiau ar siūlomas vos ne visuotinis turto mokestis yra liberalios demokratijos išraiška? Mokesčiai nuo įsigyto NT turto, ar bet kokio kito asmens turimo turto, labai primena ne liberalios, o visai kitos visuomenės požymius, kai buvo atimamas turtas iš turinčių ir padalinamas neturintiems. Žvelgiant iš liberalios pusės, kuo mažiau mokesčių, tuo didesni atlyginimai, kuo mažiau valstybės, tuo daugiau žmogaus ir priešingai – kuo daugiau perskirstymo, tuo daugiau auksinių šaukštų ir korupcijos. Perskirstymas reikalingas tik tiek, kiek reikia užtikrinti valstybės saugumą ir nemokamas valstybės teikiamas paslaugas, dėl kurių visuomenė dar turėtų susitarti. Labai tikėtina, kad siūloma reforma ilgam gali įstumti smulkųjį verslą į šešėlį, todėl tokius siūlymus vadinti reforma sunku.
