Spalio 4 d. LTSA savo tinklapyje paskelbė informaciją^[1] apie tai, kaip ji vykdo užsienio vežėjų kontrolę Lietuvoje. Kaip teigiama pranešime: „Per rugsėjo mėnesį LTSA pareigūnai kontrolės kelyje metu sustabdė ir patikrino 25 trečiųjų šalių vežėjams priklausančias krovinines transporto priemones. Iš jų 12 atitiko visus reikalavimus ir sąžiningai vykdė savo veiklą, tačiau kiek daugiau nei pusei – 13 buvo nustatyti pažeidimai. Didžioji dalis neturėjo kelionės leidimų, kitiems užfiksuoti vilkiko techninė būklės trūkumai, vairuotojai nesilaikė poilsio ir darbo režimo. Vienas vairuotojas važiavo su padirbtu kelionės leidimu“. Žinant, kiek daug trečiųjų šalių sunkvežimių atvažiuoja į Lietuvą ar važiuoja per ją, tokie kuklūs patikrinimų mastai stebina, bet net ir jų rezultatai verčia manyti, kad užsienio vežėjus Lietuvoje reikėtų kontroliuoti žymiai aktyviau, kas ne tik užtikrintų vienodas konkurencijos sąlygas, bet ir leistų ženkliai papildyti šalies biudžetą. Tačiau tai kažkodėl nevyksta. Pabandėme suprasti – kodėl?   

Vežėjai pikti

Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) sekretoriaus ryšiams su užsienio šalimis Mečislavo Atroškevičiaus teigimu, trečiųjų šalių vežėjų kontrolė Lietuvoje turi būti griežtinama. „Lietuva yra tranzitinė valstybė, taip pat savotiškas logistinis tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Todėl pervežimus joje per metus vykdo šimtai tūkstančių krovininių automobilių. Trečiųjų šalių vežėjai, dirbdami Lietuvoje pažeidžiant įstatymus, nesąžiningai konkuruoja ir tokiu būdu kenkia mūsų kelių transporto sektoriui, jau nekalbant apie šalies eismo saugumą. Spalio 4 d. LTSA paskelbė jų patikrinimų rugsėjo mėnesį rezultatus. Aš juos pavadinčiau skandalingais – per dieną buvo tikrinama mažiau nei viena transporto priemonė iš trečiosios šalies, nors praktika rodo, kad trečiųjų šalių vežėjai padaro daug pažeidimų. Tai leidžia kalbėti apie visišką LTSA „impotenciją“ kontrolės srityje“, – piktinasi M. Atroškevičius.

Šiame kontekste kyla natūralus klausimas – kokios tos „impotencijos“ priežastys? Anot M. Atroškevičiaus: „Trečiųjų šalių vežėjų kontrolė yra silpna todėl, kad neteisingai sudėlioti LTSA veiklos tikslai ir prioritetai. LTSA vadovybė eina lengviausiu keliu – labiau tikrina Lietuvos vežėjus, nes su jais mažiau problemų, lengviau išieškomos baudos ir t.t. Tuo tarpu, kaip rodo mūsų vežėjų patirtis, užsienio šalyse kontroliuojančių institucijų prioritetas yra kitų valstybių vežėjai. Labai keista ir tai, kad LTSA vadovybė negalvoja, jog trečiųjų šalių transporto priemonių kontrolės sustiprinimas gali ženkliai papildyti Lietuvos biudžetą. Bet gal tokia sistema yra kažkam naudinga?“ – klausia LVS atstovas (daugiau Lietuvos vežėjų priekaištų dėl užsienio kolegų kontrolės – čia^[2]).

„Šiandien mes priėjome liepto galą, ir su tokia situacija Lietuvos vežėjai taikstytis nebenori. Mes reikalausime, kad būtų užtikrinamos vienodos konkurencinės sąlygos, kad Lietuvos valdžia gintų savo vežėjų interesus ir transporto rinką, o ne sudarinėtų šiltnamio sąlygas trečiųjų šalių vežėjams“ – reziumavo M. Atroškevičius.

Atsako LTSA

Kadangi visada reikia išklausyti kitą pusę, mes paprašėme pakomentuoti vežėjų pretenzijas LTSA. Institucijos atsakyme, kurį pateikė Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė, teigiama, kad užsienio šalių ir Lietuvos vežėjų kontrolė yra ir bus vykdoma, nediskriminuojant skirtingų valstybių vežėjų, nes ES teisės aktai draudžia vykdyti patikrinimus, atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos šalį. Be to, remiantis 2023 m. LTSA  atliktais patikrinimais keliuose, nustatytų pažeidimų procentinė dalis yra apytiksliai vienoda visoms transporto priemonėms, neišskiriant kuriose šalyse (Lietuvoje, kitose ES valstybėse ar trečiosiose šalyse) jos registruotos, ir nustatomų pažeidimų rūšys (išskyrus leidimus) yra panašios.

Kartu LTSA pažymėjo, kad neplanuoja atlikti daugiau fizinių patikrinimų, nes net didesnis tikrinančių pareigūnų skaičius nebus pajėgus patikrinti transporto priemonių kiekio, koks šiuo metu yra Lietuvos keliuose, ir nėra tikslo patikrinti daugiau automobilių. „Tikslas – kad sumažėtų pačių pažeidimų. Tai yra, sudaryti sąlygas neišvengiamumui. Mums efektyvumas nėra tik patikrintų vilkikų kiekis. Mūsų siekis, kad priežiūra neštų vertę ir realius pokyčius. Tam gali būti pasitelkiamos tiek išmaniosios technologijos (pvz., išmaniųjų tachografų nuotolinio nuskaitymo įranga ar daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos), tiek kitų institucijų kontroliuojančių pareigūnų pagalba (LR policija, Muitinė)“, – rašoma LTSA komentare.

Kita vertus, jame pažymėta, kad transporto sektorius kasmet auga, o kartu – suteikiamų LTSA paslaugų apimtis. Be to, pastaruoju metu auga ir LTSA priskiriamų naujų funkcijų kiekis. „Todėl tenka pripažinti, kad daugiau darbuotojų prisidėtų prie dar kokybiškesnės priežiūros, tačiau resursų kiekis, deja, ribotas ir nedidėja. Tad turime nuolatos ieškoti sprendimų, kaip su turimais finansiniais resursais, su tuo pačiu kiekiu žmonių užtikrinti efektyvią priežiūrą ir atlikti papildomai priskirtas funkcijas“, – konstatuoja LTSA.

Atskirai užklausėme dėl LTSA galimybių blokuoti trečiųjų šalių vežėjų sunkvežimius už atitinkamus pažeidimus, nes tai populiari praktika kitose ES šalyse, ir Lietuvos vežėjai nori, kad LTSA pareigūnai darytų tą patį.

Atsakymas buvo toks: „Jei transporto priemonei yra nustatomas didelis ar pavojingas techninės būklės trūkumas, šiai transporto priemonei uždraudžiama toliau važiuoti, kol nebus pašalintas nustatytas trūkumas, ir nurodoma per 7 darbo dienas atlikti išsamesnį techninės būklės patikrinimą privalomosios techninės apžiūros stotyje. Tais atvejais, kai tikrinimo metu nustatomas transporto priemonėje įrengto tachografo trūkumas, šis turi būti pašalinamas tachografų dirbtuvėse, o transporto priemonei važiuoti toliau uždraudžiama. Specialių arešto aikštelių ar ratų blokavimų LTSA nenaudoja, tačiau ir nematome poreikio. Visų pirma, nėra labai išvystytos infrastruktūros, antra priežastis – čia reikėtų ir politinio sprendimo. Reikia nepamiršti, kad tokios pačios sąlygos būtų taikomos ir Lietuvos vežėjams. Jeigu vairuotojai kartais nevykdo nurodymų (pvz., ignoruoja uždraudimą toliau važiuoti ir išvažiuoja iš vietos nepašalinę pažeidimų), numatyta administracinė atsakomybė“.

Apibendrinant, galima pasakyti, kad LTSA nemano, jog trečiųjų šalių vežėjų pažeidimai yra išskirtinai didelė problema, ir neplanuoja didinti fizinių patikrinimų skaičiaus, bet būtų tikrai ne prieš, jeigu institucijos finansavimas padidėtų, nes tai praplėstų jos galimybes. Šiame kontekste nusprendėme sužinoti, kaip situaciją užsienio vežėjų kontrolės srityje vertina Susisiekimo ministerija ir kokia yra jos pozicija dėl LTSA biudžeto didinimo.

Susisiekimo ministerijos pozicija 

Pirmiausiai Susisiekimo ministerija (jos Komunikacijos skyrius) pateikė mums tokią finansinę informaciją: „2021 m. LTSA skirta 7,547 mln. EUR, 2022 m. – 7,768 mln. EUR, 2023 m. – 8,354 mln. EUR. 2022 m. LTSA kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl papildomų etatų ir finansavimo darbo užmokesčiui didinimo. 2023 m. pagal galimybes buvo padidintas darbo užmokesčio fondas. Esminių pokyčių kitiems metams šiuo metu nėra numatoma, tačiau ateityje gali būti svarstoma dėl papildomų asignavimų skyrimo“. Tokiu būdu, per kelis pastaruosius metus LTSA biudžetas išaugo, bet, turbūt, negalima teigti, kad šis augimas buvo labai didelis, turint omenyje institucijos funkcijų įvairovę ir sudėtingumą.

Jeigu grįžti prie užsienio vežėjų kontrolės klausimo, tai Susisiekimo ministerija pažymėjo: „Vienodų konkurencinių sąlygų užtikrinimas yra ir bus Susisiekimo ministerijos prioritetas, o užsienio vežėjų kontrolės užtikrinimas ypač aktualus šiais laikais, kai būtina užtikrinti ir sankcijų laikymosi kontrolę. Todėl ūkio subjektų priežiūrą bei jų kontrolę vykdanti LTSA be fizinės kontrolės keliuose turi ir gali naudoti kitus kontrolę leidžiančius užtikrinti įrankius. Pavyzdžiui, naudotis keliuose įrengtomis daugiafunkcinėmis pažeidimų kontrolės sistemomis bei kameromis, keičiantis duomenimis apie nustatytus pažeidimus bendradarbiauti su kitomis kontrolę vykdančiomis institucijomis (pvz., Muitinės departamentu) ir pan.“

***

Apibendrinant, galima konstatuoti keletą dalykų.

Pirma, Lietuvos vežėjai tvirtai įsitikinę, kad užsienio kolegų kontrolės klausimas yra daugiau negu aktualus, nes pastarieji padaro daug įvairių pažeidimų, o LTSA tuo metu juos tikrina, švelniai tariant, nepakankamai aktyviai, dėl ko reikšmingai iškraipomos sąžiningos konkurencijos sąlygos. Antra, LTSA mano, kad trečiųjų šalių vežėjų daromi pažeidimai nėra išskirtinė problema, ir neplanuoja didinti fizinių patikrinimų skaičiaus (tiesa, sunku suprasti, kaip be to galima „sudaryti sąlygas neišvengiamumui“), bet pripažįsta, kad didesnis finansavimas praplėstų institucijos galimybes kontrolės srityje. Trečia, Susisiekimo ministerija sutinka su mintimi, kad užsienio vežėjų kontrolės užtikrinimas ypač aktualus šiais laikais. Tačiau dažnesnių jų patikrinimų klausimas iš esmės lieka atviras.

Žiūrint į besiklostančią situaciją ir suinteresuotų pusių pozicijas iš šalies, kyla tokios mintys. Pirma, dažniau tikrinti trečiųjų šalių vežėjus Lietuvoje ir sugriežtinti teisinę bazę šioje srityje tikrai reikia ir galima – tuo labiau, kad tai vyksta kitose ES valstybėse, ir ten nekalbama apie diskriminaciją. Antra, tam, kad tai įvyktų, reikalinga (a) stipri politinė valia, (b) didesnis LTSA finansavimas ir (c) efektyvesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas (LTSA, muitinė, policija ir t.t.). Trečia, galima pagalvoti, kad didžiausia problema šiuo atveju yra didesnis LTSA finansavimas. Tačiau, jeigu, pavyzdžiui, institucijos biudžetas taptų priklausomas nuo surinktų baudų už pažeidimus, kuriuos padaro užsienio vežėjai, sumos, manytina, kad ši problema bent dalinai išsispręstų.

Šiame kontekste – didžiausia problema, atrodo, yra valdžios noras keisti situaciją. Ar jis atsiras? Sunku tuo patikėti. Kodėl? Kaip paklausė M. Atroškevičius: „Gal tokia sistema yra kažkam naudinga?“

[1] https://ltsa.lrv.lt/lt/naujienos/keliones-leidimai-vis-dar-problema-tarp-treciuju-saliu-vilkiku-vairuotoju

[2] https://www.lrytas.lt/auto/rinka/2023/10/06/news/lietuvos-vezejai-isiute-del-dvigubu-standartu-savus-tarnybos-atskalpuoja-o-uzsienieciai-lengvai-prasprusta-su-pazeidimais-28583587