Tachografo kortelė yra neatsiejama sunkvežimio vairuotojo darbo dalis. Be jos jis tiesiog negali vykdyti pervežimų. Todėl vairuotojui svarbu greitai gauti/pakeisti tachografo kortelę – kitaip sunkvežimis stovės, vairuotojas negaus atlyginimo, o vežėjas praras pajamas. Neseniai LTSA sugriežtino tachografo kortelės išdavimo tvarką. Vežėjai prašo ją švelninti, bet jų prašymai/siūlymai ignoruojami.

LTSA direktoriaus patvirtinto tachografo kortelių išdavimo tvarkos aprašo 16.11 punkte nurodoma, kad pareiškėjas, pageidaujantis vairuotojo kortelę gauti pirmą kartą, ją pakeisti ar pratęsti, turi pateikti „Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) šalies narės (kuri nėra ES ar ELPA šalis narė), kurios pilietis yra pareiškėjas, kompetentingos institucijos ne seniau kaip prieš tris mėnesius išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjas neturi toje valstybėje išduotos galiojančios vairuotojo kortelės“. Išduotas dokumentas turi būti legalizuotas arba patvirtintas Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille).^[1] Kodėl tai probleminis reikalavimas vairuotojams?

Vežėjų pozicija

Kaip teigia LVS transporto politikos sekretorius Gintautas Ramaslauskas: „Pažymą reikia pristatyti ne tik norint gauti kortelę vairuotojui, kuris jos niekada neturėjo, bet ir tam Lietuvoje dirbančiam trečios šalies piliečiui, kurio turima savo valstybės išduota kortelė baigia galioti. Todėl toks vairuotojas, jau kelerius metus dirbantis Lietuvoje, turi grįžti į savo valstybę ir iš jos kompetentingos institucijos gauti pažymą, kad jis nėra užsakęs pratęsti savo kortelės galiojimo. Toliau šią pažymą reikia patvirtinti apostile, išversti į lietuvių kalbą ir tik tada kreiptis į LTSA dėl naujos kortelės išdavimo. Tai didelė administracinė našta vairuotojams, kuriems sunku susigaudyti, kokios konkrečiai pažymos reikia ir kur tiksliai kreiptis. Be to, ne visų valstybių institucijos (pavyzdžiui, Baltarusijos) noriai išduoda tokias pažymas“.

Tuomet kyla klausimas, kodėl buvo taip sugriežtinta vairuotojo kortelės išdavimo tvarka? Tai galima būtų suprasti, jeigu, pavyzdžiui, dviejų kortelių naudojimas būtų masinis reiškinys, reikalaujantis skubaus atsako. „LVS nėra kontroliuojanti institucija ir pažeidimų statistikos neturi. Pasitarimų metu prašėme ją pateikti LTSA, bet jokių konkrečių skaičių pateikta nebuvo. Mes kategoriškai prieš bet kokį sukčiavimą (kas yra dviejų kortelių turėjimas) ir už griežčiausias sankcijas jo atveju, ką akcentavome vykusiuose pasitarimuose su LTSA ir Susisiekimo ministerija (SM). Tačiau teisės aktai neturi būti kuriami, galvojant, kad visi vairuotojai yra potencialūs sukčiai, nes tai labai apsunkina sąžiningų vairuotojų ir jų darbdavių gyvenimą. Pagaliau, jeigu sukčius nori gauti antrą kortelę, reikalavimas pateikti pažymą nepadės – jis pateiks pažymą LTSA, o po to pabandys gauti antrą kortelę savo šalyje, kas reiškia, jog LTSA sukuria papildomą administracinę naštą, bet iš esmės neišsprendžia problemos“, – pabrėžė G. Ramaslauskas, pridėjęs, kad vežėjai turėjo pasiūlymą valdininkams.

 „Šiuo klausimu vyko du pasitarimai su SM ir LTSA atstovais, kuriuose dalyvavo trijų pagrindinių vežėjus vienijančių asociacijų atstovai. Mes siūlėme LTSA remtis Lenkijos pavyzdžiu, kur vairuotojas pasirašo deklaraciją, kad neturi kitos kortelės. Jei paaiškėtų, kad jis pateikė melagingus duomenis kortelei gauti, kortelė jam būtų iš karto naikinama. Tačiau LTSA jokie vežėjų siūlymai netiko“, – papasakojo LVS transporto politikos sekretorius.

LTSA ir SM pozicija

Kadangi visada reikia išgirsti dvi puses, žemiau pateikiame LTSA ir SM komentarus^[2].

Kaip aiškina LTSA, ES Reglamento 165/2014^[3] 26 straipsnio 5 dalis nustato, kad išduodančiosios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad pareiškėjui jau nebūtų buvusi išduota galiojanti vairuotojo kortelė.

Pažeidimų skaičiaus apskaitos, anot institucijos, ji nevykdo, nes ne tik LTSA vykdo vairuotojų kontrolę. „Be to, kažin ar galima daryti prielaidą, kad, esant santykinai nedideliam ar vidutiniam pažeidimų skaičiui, galima toleruoti dviejų kortelių turėjimą. Reglamentas nenustato jokių tolerancijos ribų kada kompetentinga valdžios institucija imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad pareiškėjui jau nebūtų buvusi išduota galiojanti vairuotojo kortelė, o kada nesiima šių priemonių“, – teigiama LTSA komentare ir pridedama, kad kitų šalių neveikimas neturėtų būti pagrindas Lietuvai veikti netinkamai.

„LTSA nėra gavusi vežėjų pasiūlymų ar priemonių, kurios užtikrintų sąlygą, kad vairuotojas neturi kitos galiojančios vairuotojo kortelės. LTSA, gavus prašymą, galėtų kreiptis į vairuotojo kilmės šalį su paklausimu apie jam išduotą vairuotojo kortelę, tačiau tokiais atvejais kortelės vairuotojas tikrai negautų per mėnesį, o tam tikrais atvejais prašymo nagrinėjimas galėtų būti atmestas negavus atsakymo (nesugebėjus įsitikinti, kad neturi). Vežėjai siūlė taikyti ANK, kurio 454 straipsnio 2 dalis numato, kad daugiau kaip vienos vairuotojo kortelės turėjimas ir (ar) naudojimas užtraukia baudą vairuotojams. Tačiau tai nėra ta priemonė, kuri  vairuotojo kortelės išdavimo metu užtikrina sąlygą, kad trečios šalies vairuotojas neturi savo šalyje išduotos vairuotojo kortelės. Sąlyga, kad vairuotojui nėra išduota kita vairuotojo kortelė, Lietuvos Respublikoje tikrinama, nagrinėjant kiekvieną prašymą. Dėl ES šalių narių piliečių visada kreipiamasi per TACHOnet ir tikrinama visų ES šalių narių turima informacija apie besikreipiančio asmens turimas vairuotojo korteles. Jei AETR šalys narės turėtų bendrą registrą, kuriame būtų duomenys apie AETR šalyse narėse išduotas tachografo korteles, ir būtų galimybė gauti duomenis iš tokio registro, tiek Lietuva, tiek kitos šalys galėtų nustatyti, kad vairuotojui neišduota vairuotojo kortelė kitoje šalyje“, – apibendrino LTSA.

Susisiekimo ministerija, komentuodama situaciją, atsakė: „Klausimai yra apie specifines LTSA aprašo nuostatas, dėl kurių sprendimą turėtų surasti LTSA, bendradarbiaudama su vežėjų asociacijomis, tad ir komentuoti šiuos klausimus turėtų LTSA atstovai“.

G. Ramaslausko aukščiau pateikti LTSA paaiškinimai nenustebino, nes institucija, jo teigimu, „abiejų pasitarimų metu užėmė kategorišką poziciją, teigdama, kad vienintelė tinkama priemonė yra pažyma, ir kitų ji neieškos“. Tuo tarpu SM atstovai pasitarimų metu, anot jo, laikėsi nuosaikesnės pozicijos, siūlydami rasti abiem pusėms priimtiną variantą.

Žiūrint iš šalies

Gal LTSA teisi, o vežėjų priekaištai jai nelabai pagrįsti? Pasvarstykime iš eilės.

Pirma, ar reikalavimas dėl pažymos pateikimo sukuria problemų trečių šalių vairuotojams (ir atitinkamai jų darbdaviams Lietuvoje)? Manytina, kad taip.

Antra, minėtame ES Reglamente nėra konkretaus reikalavimo dėl pažymos. Jame kalbama apie priemones, o priemonės gali būti skirtingos, ką patvirtina Lenkijos pavyzdys. Be to, kaip teisingai pažymėjo G. Ramaslauskas, „iki pat 2023 m. galo LTSA sėkmingai išdavinėjo korteles be jokių pažymų, taip „pažeisdama“ Reglamentą“.

Trečia, šiek tiek keistai skamba LTSA teiginys, kad institucija nevykdo pažeidimų apskaitos. Jeigu pažiūrėti į LTSA 2023 m. veiklos ataskaitą^[4], joje galima rasti įvairios informacijos apie nustatytus pažeidimus kelių transporto sektoriuje. Todėl manytina, kad LTSA turėtų turėti kažkokių duomenų apie situacijas, kai vienas vairuotojas turi dvi korteles, kurias gavo skirtingose šalyse, ir tų atvejų, greičiausiai, neturėtų būti daug. Kitaip tariant, galima daryti prielaidą, kad griežtos atsakomybės mechanizmai šiuo atveju iš esmės jau veikia, ir todėl kortelių išdavimo tvarka galėtų būti švelnesnė.

Ketvirta, Susisiekimo ministerija iš esmės paliko sprendimo teisę LTSA, bet vis tik pažymėjo, kad „sprendimą turėtų surasti LTSA, bendradarbiaudama su vežėjų asociacijomis“.

Šiame kontekste, kieta LTSA pozicija dėl pažymos pateikimo stebina – tuo labiau, kad institucija visuomet stengėsi supratingai reaguoti į vežėjų pastabas ir pasiūlymus. Gali net susidaryti įspūdis, kad realios sprendimo priežastys skiriasi nuo deklaruojamų ir yra politinio pobūdžio. Gaila, jei taip…

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/79326b986a7811ecb2fe9975f8a9e52e/asr

[2] https://www.cargonews.lt/aktualijos/del-tachografu-korteliu-isdavimo-tvarkos-ltsa-atsako-vezejams/

[3] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32014R0165

[4] https://ltsa.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/CpAfbOsdSBk.pdf