Vieni sugalvojo – kiti mokės?
Kadangi likęs pasaulis santūriai žiūri į ŽK, Europos Sąjungai, atrodo, derėtų sumažinti savo ambicijas šioje srityje ir leisti spręsti rinkai, kad kritiškai nenukentėtų jos bendrai ir jos transporto sektoriaus konkrečiai konkurencingumas. Tačiau nepanašu, kad ES norėtų pristabdyti „žaliuosius arklius“.
Šiame kontekste būtų logiška verslui skirti deramą paramą („žaliųjų“ technologijų kūrimui, diegimui ir įsigijimui) – kas sugalvojo, tas ir moka. Tačiau politikai eina kitu keliu: europinė ir nacionalinė parama ir įvairios skatinamosios priemonės[1] šiuo atveju tikrai yra nedidelės, o neseniai buvo pranešta[2], kad Europos Komisija galvoja priversti vežėjus pirkti elektrinius sunkvežimius. IRU, žinoma, prieš, bet ne faktas, kad ES valdžią tai sustabdys. Ir net jeigu ši iniciatyva bus sustabdyta, akivaizdu, kad ES biurokratai savo sugalvoto ŽK kaštus nori perkelti ant verslo (ir vartotojų) pečių.
Kaip vertinti tokį Briuselio elgesį? D. Valūno teigimu: „Atsakymas į klausimą, kiek ŽK pakenkia natūraliai konkurencijai ir kiek vietos reikia palikti diversifikacijai, nėra paprastas. Surasti kompromisą tarp konservatyvumo ir inovatyvumo – nelengva užduotis, tačiau esu tikras, kad naujų sprendinių paieška neišvengiama ir kad palikti spręsti ŽK klausimą tik rinkai reiškia jo visai nespręsti“.
„Kad verslas skeptiškas ir net priešiškas ŽK atžvilgiu, nenuostabu. Ar normalu kaštus perkelti ant verslo pečių? Sakyčiau, kad taip. O kas gi dar gali viską apmokėti? Bet kokių projektų įgyvendinimo našta visuomet tenka verslui, o jei dar tiksliau, tai galutiniam vartotojui. Apmaudu, bet pinigai ant medžių neauga. Tačiau nepamirškime, kad ir tų projektų naudą gauna verslas ir galutinis vartotojas. Taip, valstybės užduotis yra užtikrinti palankias sąlygas ūkinei veiklai ir sąžiningai konkurencijai. Tačiau ir verslas neturėtų pamiršti savo socialinės funkcijos ir fakto, kad jis yra tos pačios valstybės dalis. Tai tarsi simbiozė, kai nė viena šalis be kitos negali išsiversti“, – konstatavo D. Valūnas.
Savo ruožtu G. Ramaslauskas pažymėjo: „Jeigu niekas nepasikeis, vežėjai bus priversti pirkti „žalias“ alternatyvas, kurios egzistuos, uždraudus dyzelinius variklius. Tačiau pakilusius transportavimo kaštus, o kartu ir visų prekių bei paslaugų kainas turės prisiimti ne verslai, o mes visi, ES piliečiai, galutiniai vartotojai. Žinoma, sunkiausia šią transformaciją bus išgyventi absoliučią daugumą ES sudarančioms mažoms ir vidutinėms transporto įmonėms, kurios jau dažnai balansuoja ant išlikimo ribos. O galutinai jas gali pribaigti[3] Briuselio sprendimai, susiję su prekyba taršos leidimais, kuriais nuo 2027 m. turės pasirūpinti tiek transporto sektorius, tiek prekiautojai degalais[4], kurie dėl to gali ženkliai pabrangti“.
„Šiais taršos leidimais bus laisvai prekiaujama rinkoje, todėl tikslų degalų pabrangimą prognozuoti sunku. Tačiau įvairūs ekspertai kalba, kad degalų litras gali kainuoti 5 ar net 7 eurus. Ar ES šalių piliečiai bus pasirengę mokėti tokią kainą? Galime pažvelgti į netolimą praeitį – 2019 m. Prancūzijoje kilusį „geltonųjų liemenių“ judėjimą, tiksliau riaušes, kurios tęsėsi du metus. Viena jų kilimo priežasčių – Prancūzijos vyriausybė 10 centų padidino degalų akcizą. Galime tik spėlioti, kas bus, jeigu degalai kainuos 7 eurus“, – paaiškino G. Ramaslauskas.
„Ką gi siūlau daryti? Mano nuomone, ES turėtų atsisakyti visiško vidaus degimo variklių, kurie dar nepasiekė savo tobulinimo ribų, uždraudimo. Dar galima ženkliai sumažinti automobilių degalų sąnaudas, ir tuo pačiu mažės CO2 išmetimai. Bendrai reikėtų laikytis technologiškai neutralios politikos ir leisti visoms technologijoms – dyzelinas, biodujos, sintetiniai degalai, elektra, vandenilis, kažkas kita – laisvai konkuruoti[5], o ES piliečiai galės rinktis. Manau, kai technologijos taip ištobulės, kad bus galima akumuliatorių pilnai pakrauti pеr 10 minučių ir su viena įkrova nuvažiuoti tiek pat, kiek su pilnu degalų baku, o kainuos elektromobiliai tiek pat, kiek ir mašinos su vidaus degimo varikliais, pastarųjų niekas tiesiog nebepirks, ir jos išnyks savaime, pralaimėję konkurenciją. Arba laimės kuri nors kita technologija“, – apibendrino LVS transporto politikos sekretorius.
Net jeigu pasiseks
ŽK – probleminis dalykas realizavimo prasme. Tačiau įsivaizduokime, kad gavosi sukurti įvairią bei konkurencingą technologinę pasiūlą ir net visą atitinkamam „žaliam“ transportui reikalingą infrastruktūrą. Tada iškyla kitas fundamentalus klausimas – ar dideliam kiekiui ekologiškų sunkvežimių užteks atitinkamų resursų, taip pat Lietuvoje? Pavyzdžiui, ar Europai ir mūsų šaliai užteks elektros pajėgumų elektriniam transportui bei vandenilio gamybai (jau nekalbant apie elektros tinklų infrastruktūrą)?
Tai rimtas iššūkis.[6] LVS generalinis sekretorius S. Žilius abejoja, ar jis iš principo yra įveikiamas. Pasak jo: „Per 2023 metus Lietuvoje buvo suvartota apie 11 mlrd. kWh elektros energijos, importuota – 9,8 mlrd. kWh.[7] Kelių transporte 2022 m. buvo sunaudota kiek mažiau nei 2 mln. tonų degalų (iš kurių 81,5 proc. sudaro kelių dyzelinas, 14 proc. – automobilių benzinas, 4,2 proc. – suskystintos dujos)[8] – tai yra, beveik 24 mlrd. kWh. Sudėjus importuojamą elektros energiją ir elektros energiją, kurios potencialiai reikėtų elektromobiliams, gausime beveik 34 mlrd. kWh. Tokiam elektros kiekiui pagaminti per metus pagal projektą, kurį turėjome su japonais (1350 MW blokas), reikėtų pastatyti tris atomines elektrines. Tokius pat skaičiavimus atlikę visai Europos Sąjungai, gautume kelis šimtus papildomų atominių elektrinių. Vieną elektrinę japonai stato 7-8 metus, bet statybos gali ir užsitęsti. Jeigu europiečiai naudotų vidaus degimo variklius, deginančius vandenilį, irgi reikės daug elektros energijos jo gamybai. Taigi, ar elektrinis ŽK projektas yra realus? Nemanau. Panašu, kad mūsų laukia „žaliasis“ akligatvis“.
„Niekas dar nekalba apie elektromobilių taršą – kietas daleles, dylant stabdžiams, padangoms ir kelio dangoms. Elektromobiliai jų generuoja daugiau už įprastus automobilius, nes yra sunkesni, ir šie teršalai sukelia pavojingas ligas. Ir kaip dėl baterijų utilizavimo?“ – prideda G. Ramaslauskas.
Bet ir tai dar ne viskas. ŽK atveju reikėtų kalbėti ne tik apie „žaliąjį“ transportą, bet ir apie „žaliąją“ energetiką. Jeigu elektrą elektromobiliams gamins šiluminės elektrinės, naudojančios anglį, mazutą ar net dujas, ar tai nebus taršus kelias į švarą[9]?
„Na, tuomet gal visai nežabokime savo vaizduotės. Sėkmingi sprendiniai, tikriausiai, turi būti kompleksiniai – apimti ne tik transportą, bet ir energetiką“, – suponavo D. Valūnas.
Išvados
Apibendrinant, galima pažymėti kelis dalykus. Pirma, kaip sako G. Ramaslauskas: „Europos Sąjungos ŽK reiškia ženklų transporto sektorius sukrėtimą ir didesnes kainas visiems ES piliečiams.
Antra, sunku atsikratyti įspūdžio, kad ŽK yra būdas kažkam gerai užsidirbti daugumos sąskaita. „Anksčiau buvo įvestas reikalavimas naudoti AdBlue skystį, kuris švarina emisiją, bet nemažina naudojamų degalų kiekio. Rezultatas – ir švara, ir pinigėliai valstybei. Dabar reikia pirkti brangius elektrinius sunkvežimius. Didžioji ŽK apgaulė tame, kad svarbi ne ekologija, o kovos už ją metu surenkami mokesčiai“, – įtarė S. Žilius.
Tačiau D. Valūnas nusiteikęs pozityviai: „ŽK perspektyvas prognozuoti sunku, situacija gana dinamiška, ir dar anksti spręsti, ar pasirinktas kelias teisingas. Tačiau nepamirškime, kad kadaise kosminis turizmas irgi atrodė kaip nepasiekiama svajonė. Kelias gali būti ilgas. Bet kiekvienas kelias prasideda nuo pirmo (dažnai nedrąsaus) žingsnio. Ir kelią įveiks tik einantis…“
[1] https://www.acea.auto/fact/zero-emission-commercial-vehicles-tax-benefits-and-incentives-2024/
[2] https://logist.today/ru/dnevnik_logista/2024-08-12/ek-provodit-onlajn-konsultatsii-chtoby-vyyasnit-perspektivy-vnedreniya-elektromobilej-v-parki-perevozchikov/
[3] https://www.delfi.lt/verslas/transportas/europa-vezejams-paruose-nauja-mokesti-skaiciuoja-kad-uz-ta-pati-tektu-moketi-du-kartus-93253609
[4] https://climate.ec.europa.eu/eu-action/eu-emissions-trading-system-eu-ets/ets2-buildings-road-transport-and-additional-sectors_en#:~:text=The%20ETS2%20will%20become%20fully,monitor%20and%20report%20their%20emissions.
[5] https://www.iru.org/news-resources/newsroom/agnostic-future-alternative-fuels-road-transport
[6] https://www.girteka.eu/electrification-of-europes-truck-fleets-the-role-of-grids/
[7] https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/daugiau-nei-du-trecdaliai-lietuvoje-pagamintos-elektros-energijos-is-atsinaujinanciu-istekliu/
[8] https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-aplinka-zemes-ukis-ir-energetika-2023/energetika/kuro-ir-energijos-suvartojimas
[9] https://www.15min.lt/verslas/naujiena/autorinka/kada-elektromobilis-tampa-zalias-lyginant-su-benzininiu-automobiliu-1636-2283166
