Neseniai Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė iš pirmo žvilgsnio nelabai svarbus straipsnis[1], kuriame buvo rašoma apie tai, jog britų transporto asociacija BIFA išplėtė bendradarbiavimą su Nacionaline transporto nusikaltimų žvalgybos tarnyba NaVCIS. Labiausiai jame krito į akis šis sakinys: „NaVCIS – tai specializuotas nacionalinės policijos padalinys, vaidinantis kertinį vaidmenį, nustatant nusikalstamų veikų modelius ir palaikant tikslingus tyrimus. Komanda labai priklauso nuo tokių sektoriaus dalyvių kaip BIFA finansavimo, kad galėtų tęsti savo darbą“.
Kitaip tariant, privatus verslas išlaiko valstybinę instituciją, kuri užsiima jam naudinga veikla. Galima pagalvoti, kad taip negali būti – tuo labiau Didžiojoje Britanijoje. Tačiau oficialiame NaVCIS puslapyje ši informacija patvirtinama[2]: „Mes pilnai finansuojami verslo pagal 1996 metų Policijos akto nuostatas. Mes naudojame lėšas išimtinai nustatytoms sritims ir todėl negauname pelno“. Tarp finansinių NaVCIS rėmėjų[3] yra ir žinoma britų vežėjų asociacija RHA.
Šioje vietoje galima pereiti prie Lietuvos. Šalies kelių transporto sektorius pastoviai kelia klausimą dėl nepakankamos užsienio vežėjų kontrolės Lietuvos keliuose, teigdamas, kad griežtesnė jų kontrolė ne tik juos sudrausmintų ir prisidėtų prie sąžiningos konkurencijos užtikrinimo, bet ir ženkliai padidintų valstybės biudžetą baudų už įvairius jų nusižengimus (leidimų neturėjimas, techniškai netvarkingos transporto priemonės, darbo ir poilsio tvarkos pažeidimas ir t.t.) pavidalu.
Už tą kontrolę atsakinga LTSA arba nemato minėtos problemos, teigdama, kad patikrinimų rezultatai (kurie yra minimalūs) jos nepatvirtina, arba sako, kad institucija turi daug užduočių, kurių vykdymui neužtenka žmogiškųjų ir materialinių resursų (suprask – didesnio finansavimo). Ir čia mes grįžtame prie straipsnio pradžioje minėtos informacijos apie tai, kaip Didžiojoje Britanijoje veikia NaVCIS. Ką šiame kontekste galima pasiūlyti?
Vienas iš variantų – LTSA struktūroje įkurti atskirą padalinį, kurį finansiškai išlaikytų (mokėtų atlyginimus darbuotojams, įsigytų reikiamą įrangą ir pan.) kelių transporto sektorius (įmonės ir/ar asociacijos) ir kuris užsiimtų konkrečiai vežėjų kontrole keliuose. Tačiau LVS generalinis sekretorius Sigitas Žilius pasiūlė nueiti dar toliau ir sukurti savotišką „privačią transporto inspekciją“, kurį veiktų pagal valstybės išduodamą licenciją.
Suprantama, kad tiek viena, tiek kita idėja reikalauja kruopščiai paruoštos teisinės bazės (Vyriausybės nutarimo ar net atskiro įstatymo), kuri turėtų reglamentuoti daugybę organizacinių momentų. Bet, manytina, kad tai tikrai įmanoma padaryti, ir kaip pagrindą galima būtų paimti LTSA veiklą reguliuojantį teisinį pagrindą.
Momentas, kuris reikalautų atskiro dėmesio – dalis pinigų iš surinktų baudų galėtų būti naudojama institucijos veiklos plėtrai (papildomų etatų steigimui, kontrolės įrangos įsigijimui ir pan.) ir darbuotojų skatinimui (žinoma, sukūrus jų veiksmų kontrolės/apskundimo mechanizmą, kad jie neieškotų pažeidimų ten, kur jų nėra).
Apibendrinant, galima teigti, kad aukščiau minėtų pasiūlymų realizavimas vienokia ar kitokia forma ne tik pagerintų vežėjų kontrolę Lietuvoje be papildomos finansinės naštos valstybei, bet ir, greičiausiai, taptų tvariu biudžeto papildymo šaltiniu. Taip pat nauja institucija galėtų, remiantis savo veikla, teikti ekspertinius pasiūlymus su transporto kontrole susijusioms struktūroms.
Ką manote, gerbiamas susisiekimo ministre?
[1] https://trans.info/en/bifa-freight-crime-414018
