Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) parengė ir pateikė išvadoms gauti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones mokėjimo išdėstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą.

Prancūzijoje trūksta sunkvežimių ir autobusų vairuotojų. Sprendimas – ne tik aktyvesnė darbuotojų paieška, bet ir būtinybė iš naujo pristatyti šią profesiją jaunajai kartai bei gerinti realias vairuotojų darbo sąlygas bei įdarbinti vairuotojus iš ne ES šalių.

Artėjant šiemet numatytos užsieniečių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami darbo pagrindu, kvotos išnaudojimui bei Migracijos departamentui jau dabar nagrinėjant beveik 5,5 tūkst. prašymų, nuo rugsėjo 1 d., keičiasi tarpininkavimo raštų ir prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu pateikimo procedūros.

Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) pateikė pastabas Susisiekimo ministerijai dėl jos parengto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija persiuntė Tarptautinio transporto forumo 2026 m. rugpjūčio 10 d. laišką dėl Armėnijos Respublikos Vyriausybės priimto nutarimo Nr. 787-N . Šiuo Nutarimu nustatyta, kad nuo 2026 m. birželio 14 d. krovininės transporto priemonės, registruotos Europos transporto ministrų konferencijos (toliau – ETMK) valstybėse narėse, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra iki 44 tonų ir kurios įvažiuoja į Armėnijos Respublikos teritoriją ar važiuoja per ją tranzitu su ETMK daugiašalės kvotos leidimu, abipusiškumo principu atleidžiamos nuo kelių mokesčio.

Iki elektroninės kelių rinkliavos sistemos „Via Toll“ starto lieka mažiau nei pusmetis. Ši sistema – tai didžiausias pokytis administruojant rinkliavą už naudojimąsi mokamais valstybinės reikšmės keliais nuo tada, kai buvo įvestos vinjetės. Pastarųjų nuo 2027 m. nelieka, nes pereinama prie naujo apmokestinimo modelio, kuris paremtas faktiškai nuvažiuotu atstumu.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), bendradarbiaudama su Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), išsiuntė individualius pranešimus 975 krovinių vežėjų įmonėms, kurios per pastaruosius penkerius metus nesumokėjo mokesčio už Lietuvoje įregistruotas sunkiasvores krovinines transporto priemones.

Komentuoja „Claims Pro“ kilnojamojo turto vertintojai

Transporto sektoriuje priimami sprendimai dažnai grindžiami skaičiais – transporto priemonių verte, nusidėvėjimu, investicijomis ar nuostolių dydžiu. Tačiau praktika rodo, kad ne visi šie skaičiai atspindi realią situaciją. Viena dažniausių klaidų – manyti, kad transporto priemonės vertė, nurodyta apskaitoje, yra jos tikroji vertė rinkoje. Iš tiesų buhalterinė vertė ir rinkos vertė yra skirtingos sąvokos, o jų skirtumas tam tikrose situacijose gali būti reikšmingas.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) patvirtino kelių rinkliavos (e.tolling) įkainius, kurie įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Įkainius LTSA peržiūrės kiekvienais metais iki birželio 30 d.

Naujoji „Via Toll“ sistema pakeis dabar galiojančias vinjetes – krovininių ir keleivinių transporto priemonių valdytojai mokės ne už laiką, o už faktiškai mokamais keliais nuvažiuotą atstumą.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) informuoja, kad nuo liepos 1 d. išmanieji antrosios kartos tachografai G2V2 yra privalomi N1 transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė (įskaitant priekabą) yra didesnė kaip 2,5 t ir neviršija 3,5 t ir kai jos naudojamos tarptautiniams krovinių vežimams arba kabotažui. Reikalavimas yra dalis Mobilumo paketo, įgyvendinamo etapais nuo 2020 m.

LVS jau skelbė, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. Nyderlanduose beveik visuose greitkeliuose ir kai kuriuose kituose keliuose bus taikoma sunkiasvorių transporto priemonių rinkliava.

Valdžia paskelbė kovą su nesąžiningais vežėjais, kurie, technines apžiūras atlikdami užsienyje, nesumokėjo valstybei priklausančių mokesčių. Tikslas – teisingas. Tačiau pasirinktas būdas kelia kitą klausimą: ar po kovos su viena problema nebuvo sukurta kita – dar daugiau kenkianti Lietuvos korupcijos indeksui?