Vilniaus viešojo transporto vairuotojai nusprendė surengti streiką, ir galima teigti, kad tai yra nacionalinės reikšmės įvykis, nes masiškai streikuoja sostinės vairuotojai. Prie ko čia krovininio kelių transporto vežėjai?
Vilniaus troleibusų ir autobusų vairuotojai turi savo darbdaviui (VVT) nemažai reikalavimų. Pavyzdžiui, VVT profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius sakė, kad kai kurie darbuotojai priversti dirbti išvis be pertraukų, ir šalys negali sutarti dėl jų teisės po penkių darbo valandų turėti minimalią – 30 minučių – pertraukėlę pavalgyti ir pailsėti. Be to, VVT, anot jo, žadėjo dar šiais metais pastatyti penkis modulinius namelius, kuriuose darbuotojai galėtų pailsėti, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo, ir jie priversti valgyti autobusuose ar troleibusuose. O dar, pasak A. Markevičiaus, bendrovė manipuliuoja darbo valandomis. Ir tai tik dalis VVT vairuotojų priekaištų. Darbdavys kitaip vertina situaciją – teigia, kad dalis profsąjungos keliamų reikalavimų yra nepagrįsti, ir kaltina ją nekonstruktyvumu.
Kadangi reikalas yra rimtas, manytina, kad į problemos sprendimą turėtų įsijungti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Žiniasklaida pranešė, kad derybose dalyvavo SADM viceministras. Tačiau, paprašyta įvertinti VVT vairuotojų ir VVT pozicijas, ministerija pateikė tik tokį ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko komentarą: „Vertiname socialinį dialogą, darbdavių ir darbuotojų kolektyvinius susitarimus, nes tik tokie susitarimai yra patys tvariausi. Per dialogą sulygti susitarimai leidžia apsaugoti darbuotojus, o darbdaviams teikia visokeriopą naudą – išlaikyti nuoseklų bendravimą ir bendradarbiavimą, darbuotojų atsidavimą ir lojalumą“. Kitaip tariant, jokio konkretumo.
Klausimas – prie ko čia krovininis kelių transportas? Viena vertus, ne prie ko. Kita vertus, kai vežėjai prašo padidinti kvotą vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui, SADM įsiklauso į sektorinių profsąjungų argumentus ir sako, kad 2021 m. prašė bent nežymiai pagerinti sunkvežimių vairuotojų darbo sąlygas (kurie, beje, turi šiuolaikinio vilkiko kabiną, kur gali patogiai pailsėti ir pavalgyti, bei teisę atlikti poilsį ne kabinoje), bet sektoriaus atstovai su tokiais pasiūlymais nesutiko, todėl kvota padidinta nebuvo. Dabar VVT profsąjunga aiškina, kad troleibusų ir autobusų vairuotojų darbo sąlygos yra siaubingos, bet SADM apsiriboja bendrais žodžiais. Dvigubi standartai?
LVS transporto politikos sekretorius Gintautas Ramaslauskas, vertindamas sunkvežimių vairuotojų darbo sąlygas, dėl kurių priekaištauja profsąjungos ir SADM, ir lygindamas jas su paaiškėjusiomis viešojo transporto vairuotojų darbo sąlygomis, pažymėjo: „Man kaip eiliniam Vilniaus gyventojui nesuvokiama, kad sostinėje dirbantys vairuotojai neturi elementarių higienos sąlygų – galimybės pasinaudoti tualetu, nusiprausti rankas. Apie darbą be pietų pertraukos baisu net kalbėti. Tarptautiniuose maršrutuose dirbantys krovininio transporto vairuotojai po 4 valandų darbo privalo daryti 45 minučių pertrauką. Tai nustatyta ES reglamente. Šios pertraukos metu vairuotojas gali sustoti, pavyzdžiui, degalinės teritorijoje, kur yra bent minimali higienos infrastruktūra. Be to, sunkvežimių kabinose yra mikrobangų krosnelės, šaldytuvai, kavos aparatai ir t.t. Taigi, vairuotojai turi galimybes pasišildyti maistą pietums. Nesutinku su teiginiu, kad krovininio transporto vežėjai negerina savo darbuotojų darbo sąlygų. Lietuvos vežėjų sunkvežimių parkas yra vienas iš moderniausių tarp ES valstybių, ką patvirtina Susisiekimo ministerijos turima statistinė informacija. Taigi, vairuotojai vairuoja pačius moderniausius sunkvežimius, kokius tik gali pasiūlyti ES gamintojai, ir naudojasi visais juose įrengtais šiuolaikiniais prietaisais, palengvinančiais jų darbą ir poilsį. Be to, LVS nuolat diskutuoja su Lietuvos ir ES kompetentingų institucijų atstovais apie vairuotojų poilsio aikštelių trūkumo problemą ir prašo imtis neatidėliotinų veiksmų, kad prie pagrindinių ES magistralių būtų įsteigta kuo daugiau saugių poilsio aikštelių, turinčių visą būtiną infrastruktūrą kokybiškam vairuotojų poilsiui (motelius, kavines, tualetus, dušus)“.
Komentuodamas dviprasmišką SADM politiką krovininio ir viešojo transporto srityje (čia matau – čia nematau), G. Ramaslauskas pasakė: „SADM nuolat kritikuoja ir priekaištauja privačiam vežėjų verslui dėl neva negerinamų darbuotojų darbo sąlygų. Tačiau tyli, kai realios problemos jau eilę metų egzistuoja savivaldybės įmonėje. Galimai, taip yra dėl politinių interesų – kaipgi galima kritikuoti savus?“
Pagaliau, 2021 m. VVT pasirašė su viešojo transporto darbuotojų profesine sąjunga kolektyvinę sutartį. Tuo pat metu, kaip teigia SADM: „2022 m. ministerija siūlė padidinti kvotą, jei transporto sektorių atstovaujančios organizacijos pradėtų šakos kolektyvinės sutarties derybas. Transporto sektoriaus atstovams atsisakius net pradėti derybas, kvota ir 2022 m. nebuvo padidinta“. Atsakydamas į tai, G. Ramaslauskas pareiškė: „Vėlgi, negaliu sutikti su teiginiu, kad visos vežėjus vienijančios organizacijos kategoriškai nesutinka pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties. Kalbėdamas LVS vardu, galiu pažymėti, kad dar 2019 m. vasario mėnesį LVS iniciatyva įvyko LVS ir vienos iš didžiausių vairuotojus vienijančių profesinių sąjungų vadovų susitikimas. Jis buvo dalykiškas ir konstruktyvus, ir jo metu būtent LVS pasiūlė pradėti derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo. Šį mūsų pasiūlymą profsąjungos vadovai entuziastingai priėmė ir įsipareigojo per dvi savaites parengti ir atsiųsti kolektyvinės sutarties projektą, dėl kurio toliau vykdytume derybas. Deja, deja. Nuo minėto susitikimo praėjo jau beveik ketveri metai, o mes vis dar tebelaukiame profesinių sąjungų žadėto kolektyvinės sutarties projekto… Taigi, retorinis klausimas – kam nerūpi kolektyvinės sutarties sudarymas?“
Apibendrinant, galima teigti, kad kartais susidaro įspūdis, jog SADM linkusi ne efektyviai, nuosekliai ir principingai spręsti problemas, o konjunktūriškai prisitaikyti prie bet kurios probleminės situacijos ir užimti jai patogią poziciją viešųjų ryšių prasme. Daugiau konstruktyvumo norėtųsi ir iš vairuotojų profsąjungų pusės.
