Šiandien Lietuvoje vėl aktuali kelių būklės ir priežiūros tema. Apie tai pradėta aktyviau kalbėti po tilto griūties Kėdainiuose, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skaičiuoja^[1], kad vien valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu yra 72 blogos būklės tiltai ir viadukai, kurie gali kelti pavojų žmonių ir eismo saugumui, o jų tvarkymo planas sudėliotas dešimčiai metų į priekį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad 2019 m. tuometinis Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė^[2]: „Turime pasakyti, kad kelių kokybė yra prasta – 59 proc. yra nepatenkinamos būklės. Tai yra, jų kokybės indeksas nesiekia reikalaujamo. Tai parodo, kad praeityje į Lietuvos kelius nebuvo investuojama, o kai buvo investuojama, tai buvo daroma nekokybiškai“. Praėjo keturi metai, ir dabartinis Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako^[3]: „Esame su komanda pravažiavę didžiąją dalį, per 40 Lietuvos savivaldybių. Situacija yra įvairi. Kai kur yra labai gražūs pavyzdžiai, kur sutvarkyta, suremontuota, net ir prieš 10 metų, ir puikiausiai veikia. Kai kur situacija tokia, kur gali tiesiog nuleidęs akis gyventojams, bendruomenei, savivaldybės vadovų atsiprašyti ir ne visais atvejais gali kažką pajudinti čia ir dabar“.

Tokiu būdu, kyla daugeliui aktualus klausimas – ar kažkas apskritai keičiasi Lietuvos kelių karalystėje? Bandydami į jį atsakyti, surinkome įvairias nuomones – kelininkų, vežėjų ir, žinoma, Susisiekimo ministerijos, nes visų akys šiuo atveju krypsta pirmiausiai į atsakingas valdžios institucijas.

„Lietuvos keliai“ – kelių infrastruktūra šalyje yra „nugyventa“, reikia didesnio finansavimo

„Lietuvos kelių“ asociacijos vadovo Šarūno Frolenko teigimu: „Kėdainiuose sugriuvęs tiltas yra simbolis situacijos, kurioje šiuo metų yra šalies kelių infrastruktūra“ (jis tai pasakė asociacijos surengtame „Kelių forume“, daugiau apie kurį galima paskaityti – čia^[4]).

Komentuodamas situaciją plačiau, jis pateikė citatą iš LAKD parengto strateginio dokumento: „Šalies kelių būklė yra bloga ir toliau prastėja“, – su kuria sutiko, nes „anot oficialios statistikos, vidutiniškai apie 40 proc. kelių nebeatitinka nustatytų kokybės normų“ (M. Skuodis yra patvirtinęs, kad statistika, kurią jis turi, rodo, jog „maždaug 4 keliai iš 10 neatitinka susisiekimo ministro patvirtintų reikalavimų, ir Valstybės kontrolė apskritai tuos reikalavimus kritikuoja, kad jie nėra pakankamai ambicingi“). Tuo pat metu asociacijos inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad geresnės nuomonės apie kelius yra miestų gyventojai, prastesnės – regionų.

Ką daryti? Pasak Š. Frolenko: „Situacija šalies keliuose tikrai nepagerės, kol nebus adekvataus finansavimo [anot jo^[5], įvertinus tai, kad penktadalio šalies magistralinių kelių, 40 proc. valstybinės reikšmės krašto kelių ir net 60 proc. rajoninių kelių būklė šiandien nebeatitinka nustatytų kokybės normų, metinis finansavimo trūkumas yra apie 300 mln. eurų]. Šiuo metu surenkamo degalų akcizo dalis, skiriama kelių palaikymui ir statybai, yra rekordinėse žemumose. Iš prognozuojamo surinkti beveik 1,2 mlrd. eurų vos 48 proc. atiteks kelių infrastruktūrai. Iki 2009 m. krizės keliams buvo skiriama beveik visa degalų akcizo suma. Per krizę nuspręsta taupyti ir šias lėšas skirti kitoms reikmėms. Deja, ši kelius ardanti tendencija liko galioti ir krizei pasibaigus. Taigi, mūsų nuomone, norint kad kelių infrastruktūra Lietuvoje imtų gerėti, finansavimas turėtų didėti iki maždaug 80 proc. surenkamų degalų akcizo lėšų“ (beje, M. Skuodis atvirai pripažino: „Mes niekada neturėjome pakankamo finansavimo keliams, ir ypač nuo 2009 metų krizės jis akivaizdžiai mažėjo ir neatsistatė“).

Dar Š. Frolenko pažymėjo, kad politika įtakoja ir prioritetų pasirinkimą – „vienu metu šalies žvyrkeliams buvo surengta tikra asfaltavimo fiesta, o kita kelių infrastruktūra tuomet turėjo kantriai laukti kamputyje“. Beje, apie žvyrkelius…

Keleivių vežėjai skaičiuoja nuostolius

Keleivių vežėjų teigimu, šalies kelių būklė nėra labai prasta, tačiau kai kurie ruožai, ypač – žvyrkeliai, yra prastos būklės. „Autobusai, važiuojantys tokiais keliais, genda dažniau, jų remontui išleidžiama daugiau pinigų. Remontuojant kelius, šalikelės užpilamos šviežia skalda, akmenukai būna nemaži, išsprūdę iš po ratų, jie ne tik gali suskaldyti autobuso stiklą, bet ir pažeisti korpusą. Remontas vežėjams kainuoja brangiai. Asfaltuotų kelių būklė geresnė, nors ir čia esama išimčių, pavyzdžiui, kelias Vilnius-Utena, kuriam būtinas kapitalinis remontas. Greitkeliais vežėjai nesiskundžia, tačiau čia susiduria su provėžomis, dėl kurių eismas tampa mažiau saugus“, – sako Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.

Vis dėlto daugiausia problemų keleivių vežėjams, anot jo, kyla dėl kelių priežiūros žiemą, kai net magistraliniai keliai prastai valomi ar nebarstomi. „Savivaldybės dažnai kelius tvarko tik savo rajono ribose, nors tolimojo susisiekimo autobusai kerta po keletą savivaldybių, kur situacija gali skirtis iš esmės. Dėl nevalytų kelių autobusai patenka į avarijas, jų pasekmės gali būti ypač tragiškos, nes keleivinis transportas veža daug žmonių“, ­– akcentavo G. Nakutis.

Siūlymai? Keleivių vežėjų manymu, labai svarbi nuolatinė kelių priežiūra, nes dažnai jie pradedami remontuoti tik tada, kai jie tampa nepravažiuojami, kai būklė tampa kritinė, kai kas nors sugriūva. „Vykstant kelio remonto darbams, atsiranda apylankos, autobusų kelionė pailgėja, o už papildomus kilometrus vežėjams niekas nekompensuoja. Kelių remonto organizacijos galėtų geriau organizuoti savo darbą“, – reziumavo LKVA prezidentas.

Daugelis dalykų, apie kuriuos jis kalbėjo, aktualūs ir krovinių vežėjams, tačiau pastarieji turi ir savų priekaištų.

 LVS – kam kurti naujus mokesčius, kai reikia tik tinkamai panaudoti jau esamų mokesčių lėšas?

Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) transporto politikos sekretoriaus Gintauto Ramaslauskas teigimu: „Kelių infrastruktūra – tai didelis ir itin svarbus valstybės turtas. Deja, pastaruosius keletą metų stebime, kad mūsų valstybė veikia kaip prasta šio turto šeimininkė. LVS nuolat gauna savo narių nusiskundimus dėl vis blogėjančios magistralinių kelių būklės. LVS nuomone, kelių infrastruktūros būklė nepagerės be reikiamo finansavimo“. Kaip ir „Lietuvos kelių“ vadovas Š. Frolenko, G. Ramaslauskas pastaruoju atveju kaip didelę problemą įvardijo valdžios sprendimą atimti iš kelių jų pagrindinį finansavimo šaltinį – degalų akcizą – ir kaip teisingo požiūrio pavyzdį pateikė Lenkiją.

„Kelių būklė Lietuvoje pradėjo ženkliai blogėti nuo 2008-2009 metų krizės, kai buvo drastiškai sumažintas finansavimas kelių infrastruktūrai. Iki šios krizės keliams buvo skiriama 80 proc. degalų akcizo pajamų. Atėjus krizei, finansavimas buvo sumažintas iki maždaug 40 proc. ribos. Krizė greitai praėjo, tačiau kelių finansavimas taip ir nebuvo sugrąžintas į prieškrizinį lygį. Sumažinto finansavimo pasekmes šiandien labai gerai matome. Tuo tarpu mūsų kaimynai lenkai per minėtą krizę ženkliai padidino finansavimą keliams, ir jie Lenkijoje šiandien mums kelia didelį pavydą“, – skundėsi vežėjų atstovas.

Išeitis šiame kontekste, LVS nuomone, yra akivaizdi. „Aplinkos ministerija jau svaičioja apie naujus taršos mokesčius transportui, iš kurių gautos pajamos vėl būtų nežinia kam naudojamos. Kam kurti naujus mokesčius, kai reikia tik tinkamai panaudoti jau esamų mokesčių lėšas? Kaip pagrindinį kelių finansavimo šaltinį matome pajamas iš degalų akcizo – tuo labiau, kad ES direktyvos rekomenduoja šalims narėms pajamas iš šio mokesčio nukreipti būtent kelių infrastruktūros finansavimui. Akcizas už parduotus degalus savo esme yra „teisingas“ mokestis, gerai atspindintis kertinius ES politikos principus – „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“. Tik grąžinus iki 2008 m. buvusį kelių finansavimo lygį – 80 proc. degalų akcizo pajamų, galėtume tikėtis esminio kelių būklės pagerėjimo. Tačiau tam būtina sprendimus priimančių institucijų – Vyriausybės ir Seimo – valia, kurios kol kas nematyti. Lietuvos Vyriausybė neseniai patvirtino trejų metų lėšų sąmatą keliams finansuoti, tačiau matome, kad finansavimas 2024 ir 2025 metais tik mažės. Kartu būtina ir dar viena priemonė – užtikrinti efektyvų ir skaidrų lėšų panaudojimą“, – apibendrino LVS transporto politikos sekretorius.

Beje, panašios nuomonės laikosi didelį dėmesį kelių problemai skiriantis Seimo narys Eugenijus Sabutis, kuris tiesiai sako^[6]: „Akcizas už degalus visų pirma yra tikslinis mokestis, kurį vairuotojai sumoka naudodamiesi keliais, todėl jis ir turi grįžti į kelių infrastruktūrą. Deja, bet Vyriausybė akcizo pajamomis dangsto savo neveiklumą kitose srityse, nes gautomis sumomis „užkamšo biudžeto skyles“. Maža to, ši valdžia nusprendė pramušti dugną, nes kitų metų finansavimo programose keliams numatė skirti dar mažiau nei šiemet“. Ir čia pats laikas išgirsti Susisiekimo ministerijos poziciją.

Ką sako Susisiekimo ministerija  

Pirmiausiai ministerija paaiškino (galbūt, ne visiems skaitytojams tai žinoma), kad keliai Lietuvoje skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius, ir jais atitinkamai rūpinasi AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir savivaldybės. LAKD valdo 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių.

Pagrindiniai Lietuvos kelių finansavimo šaltiniai – Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP), ES fondai, Europos infrastruktūros tinklų priemonė (CEF), savivaldybių lėšos ir kiti. Lėšos valstybinių kelių priežiūrai yra numatomos kiekvienų metų KPPP sąmatoje, kurią tvirtina Vyriausybė.

Paklausta, kaip ministerija vertina dabartinę kelių būklę Lietuvoje, ji atsakė: „Be abejo, Lietuvos kelių būklė netenkina – turimais duomenimis, keliamus kokybės kriterijus atitinka apie 84 proc. magistralinių, 60 proc. krašto ir 57 proc. rajoninių kelių. Šalies kelių būklė prastėja, nes daugybę metų tam nebuvo skiriamas nei tinkamas dėmesys, nei reikalingas finansavimas, jį būtina didinti. Ministerija ieško visų įmanomų finansavimo šaltinių kelių būklei gerinti“.

2023 m., kaip ir 2022 m., Lietuvos keliams skirta 543,2 mln. eurų, 2021 m. – 531,6 mln. eurų KPPP lėšų. Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Šiais metais tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams. Dar daugiau nei 170 mln. eurų europinio ir valstybės finansavimo skiriama kariniam mobilumui didinti – šie projektai apima ir svarbiausių automobilių jų tiesimą ar rekonstrukciją. Degalų akcizo kaip kelių finansavimo šaltinio aspekto, kurį daug kas akcentuoja, ministerija plačiau nekomentavo (galimai, todėl, kad Vyriausybei tai nelabai patogus klausimas).

Šių metų vasario 8 d. Vyriausybė patvirtino^[7] naują Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo 2023–2025 metais sąmatą. Kaip nurodė Susisiekimo ministerija: „Preliminari suma 2024 m. ir 2025 m. – beveik po 522 mln. eurų. Šioje sąmatoje nurodytos 2024 m. ir 2025 m. lėšos yra tik žemiausia KPPP finansavimo riba, dėl šių lėšų bus apsispręsta atitinkamai svarstant būsimų metų biudžetą“. Tiesa, prielaidų manyti, kad minėtos sumos artimiausiems metams ženkliai išaugs, nėra.

Tuo pat metu šalies valstybinių kelių kokybei gerinti, anot ministerijos, nustatyti ilgalaikiai prioritetai ir strateginės kryptys – Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022-2035 metų strateginės gairės, kurias ji parengė kartu su LAKD. „Keliame tikslą stabilizuoti ir iš esmės pagerinti valstybinės reikšmės kelių būklę, spręsti įsisenėjusias problemas. Siekiant kuo sparčiau sutvarkyti prastos būklės kelius ir tiltus, būtent šiems darbams finansuoti teikiame prioritetą. Tai daroma jau trečius metus iš eilės – skirstant KPPP lėšas, mažinamas finansavimas žvyrkelių asfaltavimui ir skiriama daugiau lėšų keliams ir tiltams. Iki 2030 m. turėtų nebelikti per siaurų krašto kelių – numatoma rekonstruoti beveik 200 km krašto kelių, kurių danga yra siauresnė nei 5 m. Kasmet rekonstruojant po 5-10 tiltų, iki 2035 m. planuojama sutvarkyti daugiau nei 70 šiuo metu prastos būklės tiltų. Prioriteto tvarka taip pat įgyvendinami karinio mobilumo reikalavimus atitinkantys projektai, įskaitant Lietuvos ir Lenkijos pasienio kelių infrastruktūros projektus“, – apibendrino ministerija.

Bet ar neatsitiks taip, kad keliai degraduos greičiau nei bus tvarkomi? „Jeigu mes žvelgtume į 10-15 metų laikotarpį, žiūrėdamas į tuos finansinius srautus, kurie yra, aš nusiteikęs pakankamai pozityviai, nes iki to laikotarpio mes būsime įgyvendinę savo strateginius projektus ir nebereikės tiek lėšų naujoms automagistralėms tiesti, mes, tikiuosi, būsime stabilizavę ir pagerinę būklę. Kiek įmanoma, bus išspręsta situacija su žvyrkeliais“, – sako susisiekimo ministras.

Palaiminti, kurie tiki nematę… Apskritai, kai 2023 m. kalbama apie planus kažką padaryti iki 30-ųjų metų, darosi liūdna ir kyla įtarimas, kad bėdos, kurias reikia spręsti čia ir dabar, bet kurios šiandien nesulaukia reikiamo finansavimo, taip ir liks neišspręstos. Kaip teisingai pastebėjo^[8] E. Sabutis: „Problemų atidėjimas į ateitį nieko neduos. Tai reikėtų suprasti ir galutinai neužleisti jau ir taip nustekento sektoriaus, nes priežiūra ir tvarkymas pareikalaus vis daugiau pinigų“ (pavyzdžiui, jo duomenimis, 2015 m. už 1 mln. eurų buvo galima nutiesti 3,26 km kelio ruožą, o šiandien tas kelio ruožas sutrumpėjo iki 2,34 km). Tačiau praktika rodo, kad valdžia keičiasi, ilgalaikės strategijos atnaujinamos, o įsisenėjusios problemos dar labiau įsisenėja.

Išvados

Apibendrinant, galima užfiksuoti keletą dalykų. Pirma, Lietuvos kelių infrastruktūra nėra viena didelė duobė ir griuvena, bet situacija tikrai bloga, ką sako visi, įskaitant Susisiekimo ministeriją, ir patvirtina objektyvi tikrovė. Antra, visos suinteresuotos pusės sutinka, kad turi didėti kelių finansavimas, nes dabar, kaip pažymėjo M. Skuodis: „Tokia situacija man, kaip ministrui: lyg turi penkis vaikus, myli visus vienodai, bet maistui turi pinigų dviem arba trims, ir ką tau daryti?“ Pradžiai, galima būtų skirti kelių reikmėms didesnę dalį degalų akcizo pajamų, kurios šiandien naudojamos įvairiems kitiems tikslams. Trečia, kelių politikai trūksta nuoseklumo (iš dalies todėl, kad prioritetus verčia keisti gyvenimas) ir efektyvumo (pavyzdžiui, stringa kelių mokesčio^[9] reforma, kurios esmė yra vinjetės pakeitimas mokesčiu už nuvažiuotus kilometrus). Ketvirta, reikia suprasti, kad kelių problemos atidėjimas ateičiai toje ateityje kainuos dar brangiau.

Tačiau bėda ta, kad Lietuvos politikoje nėra tęstinumo, ir nauja valdžia kaskart pradeda kurti „savo pasaulį“. O jeigu negalima apkaltinti pirmtakų, tada galima apkaltinti sovietmetį (Lietuva jau nepriklausoma daugiau negu 30 metų, o susisiekimo ministras sako^[10], kad tiltas Kaune sugriuvo todėl, kad „tikėtina, kad kažkas sovietmečiu pagailėjo tam tikrų medžiagų“). Todėl susidaro įspūdis, kad M. Skuodžio papasakota istorija^[11] yra apie Lietuvos kelių likimą: „Sakoma, viskas atsiremia į finansus. Bet, žinot, aš jau dabar galiu ir kitą dalyką pasakyti. Kai lankiausi Kėdainiuose, mes važiavome ir asfaltuotu nauju keliu, kur kažkada buvęs žvyrkelis. Žinot, kur jis veda? Į niekur. Kai tuo metu tuose pačiuose Kėdainiuose gyventojai tikrai ilgai laukia, kada bus asfaltuoti žvyrkeliai, kur yra daug gyventojų. Kaip tokių dalykų atsirado praeityje, aš negaliu atsakyti“…

[1] https://www.delfi.lt/verslas/transportas/blogiausios-bukles-tiltu-sarasas-visu-remontui-lesu-nepakaks.d?id=92553601

[2] https://www.delfi.lt/verslas/transportas/masiulis-paskelbe-skandalingus-tyrimo-rezultatus-daugiau-nei-puse-keliu-lietuvoje-nekokybiski.d?id=81634733

[3] https://www.delfi.lt/verslas/transportas/skuodis-ivertino-lietuvos-keliu-bukle-kartais-tenka-nuleisti-akis.d?id=92580951

[4] https://www.delfi.lt/verslas/transportas/keliu-forumas-finansavimas-keliams-per-mazas-o-infrastruktura-turi-buti-gerinama-tolygiai.d?id=92450333

[5] https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/sarunas-frolenko-5-salygos-kad-lietuvos-tiltai-stovetu.d?id=92603739

[6] https://www.delfi.lt/verslas/transportas/sabutis-nustekenta-lietuvos-keliu-infrastruktura-labai-greitai-visa-sali-gali-bloksti-atgal.d?id=92395367

[7] https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtinta-keliu-prieziuros-ir-pletros-programos-samata

[8] https://www.delfi.lt/verslas/transportas/parlamentaras-sabutis-lietuvos-keliu-infrastruktura-serga.d?id=92454961

[9] https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/keliu-direkcija-tures-is-naujo-rinkti-e-tollingo-sistemos-konkurso-laimetoja-n1217572

[10] https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/susisiekimo-ministras-apie-sugriuvusi-kauno-tilta-tiketina-kad-kazkas-sovietmeciu-pagailejo-tam-tikru-medziagu-667-2009770

[11] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1879084/kedainiuose-igriuvus-tiltui-skuodzio-zinia-turime-72-prastos-bukles-tiltus-ir-viadukus