Šiandien Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) yra dinamiškai auganti vežėjų asociacija (jau turinti daugiau nei 450 narių), kuri aktyviai gina jų interesus ir kasdieniame intensyviame dialoge su verslu bei valstybe stengiasi sukurti jiems maksimaliai komfortiškas veiklos sąlygas. Lapkričio 9 d. buvo surengtas pirmas po pandemijos gyvas LVS suvažiavimas, kuriame sąjungos nariai turėjo galimybę pasidalinti mintimis apie šiandienines savo darbo realijas ir išgirsti daug vertingų pranešimų, susijusių su kelių transporto problematika.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis apžvelgė pasaulines ir Lietuvos ekonomines perspektyvas. Iš jo kalbos galima buvo suprasti, kad Europa įžengia jeigu ne į krizės, tai į recesijos laikotarpį, ir atviru lieka klausimas, kur ir už kiek ji kitais metais pirks dujas. Atitinkamai, galima daryti prielaidą, kad ilgai augusios pervežimų kainos Europoje gali pradėti mažėti (ką prognozuoja ir IRU). Tęsė ekonominę tematiką „Circle K Lietuva“ atstovas Nikita Butylkin, kuris pažymėjo, kad kuro kainos Lietuvoje daugiau ar mažiau stabilizavosi, bet jų mažėjimo nepažadėjo (priešingai – perspėjo, kad po gruodžio 5 d., kai įsigalios ES embargas rusiškai naftai, jos gali net išaugti, ir kad įvairios ekonominės lengvatos degalų kainų srityje atskirose Europos šalyse ne amžinos).
Tokioje sudėtingoje situacijoje Lietuvos vežėjams gyvybiškai svarbu turėti palankias finansavimo galimybes verslo gelbėjimui ir plėtrai. Apie tai kalbėjo LVS Finansinių investicijų politikos sekretorius Dovydas Urbonas. Jo teigimu, pagrindiniai Lietuvos bankai šiandien nelepina transporto sektoriaus lengvais kreditais – vertina jį kaip rizikingą, dažnai kaitalioja skolinimo sąlygas ir orientuojasi pagrinde į vidutines bei stambias įmones (turinčias 100+ sunkvežimių, o 20+ sunkvežimių turėjimo reikalavimas dažnai yra minimali sąlyga dialogo pradžiai). Ir ateityje jų vežėjų kreditavimo politika gali dar labiau sugriežtėti.
Klausimas – ką daryti smulkioms įmonėms? Keltis į Lenkiją, kur, kaip pažymėjo LVS socialinės politikos sekretorius Algimantas Kondrusevičius, ir paskolos joms prieinamesnės, ir draudiminė aplinka draugiškesnė? Variantas. Tačiau, anot D. Urbono, Lietuvoje šiandien pakankamai išsivystė alternatyvi finansinių institucijų (pavyzdžiui, kredito unijų) rinka, kuri gali pasiūlyti nedideliems transporto kompanijoms priimtinas kreditavimo galimybes. Bet kuriuo atveju, kaip patarė pranešėjas, prieš skolinantis, reikėtų atidžiai įvertinti visas turimas opcijas ir gerai paskaičiuoti palūkanas, kurias teks mokėti.
Atskiro dėmesio vertas Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės pranešimas ir jos informatyvūs atsakymai į renginio dalyvių klausimus. Ji pažymėjo, kad nacionalinis kelių transportas yra labai konkurencingas ir, kaip rodo praktika, sugeba prisitaikyti prie bet kokių sunkumų – ar tai būtų pandemija, ar draudimai Rytuose (nors tarp Rytų ir Vakarų šiandien, anot viceministrės, jau dirba tik 10 proc. Lietuvos vežėjų), ar „Mobilumo paketas“ (beje, Europos Komisija, L. Maskaliovienės teigimu, turi valstybių-narių pasiūlymus dėl privalomo sunkvežimių grąžinimo reikalavimo peržiūrėjimo, bet laukia bendro ES Teisingumo teismo sprendimo dėl „Mobilumo paketo“, kuris, galbūt, bus paskelbtas per artimiausią pusmetį, bet ne faktas). Ir vilkikai lietuviškose įmonėse yra vieni naujausių Europoje, kas be abejo yra jų pranašumas ES „žaliojo kurso“ kontekste.
Už pagyras, žinoma, didelis ačiū. Tačiau kaip Lietuvos valdžia bendrai ir Susisiekimo ministerija konkrečiai prisideda prie minėto vežėjų konkurencingumo stiprinimo? Ant stalo, pavyzdžiui, nepakankamų kvotų vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui ir sąžiningo apsikeitimo leidimais su kitomis valstybėmis klausimai. Šiame kontekste L. Maskaliovienė diplomatiškai pažymėjo, kad, sprendžiant kvotų klausimą, jį pirmiausiai reikėtų depolitizuoti, o po atsižvelgti ne tik į socialinių partnerių, bet ir į vežėjų poreikius. O jeigu iš pastarųjų kažko reikalaujama, tada (pavyzdžiui, iš SADM pusės) pageidautinas reikalavimų aiškumas, o ne bendri žodžiai.
Jeigu kalbėti apie apsikeitimą leidimais, tai, kaip papasakojo viceministrė, šiuo metu vyksta įtemptos derybos toje srityje su Centrinės Azijos šalimis, kurias nustebino kietesnė Lietuvos pozicija, kas turėtų pradžiuginti nacionalinius vežėjus. Įdomu tai, kad trečiosios valstybės, L. Maskaliovienės teigimu, gudrauja: jeigu nesigauna kažko gauti iš Lietuvos, bando tai gauti iš Lenkijos ir koordinuoja savo veiksmus su keblioje padėtyje atsidurusia Rusija, – tačiau Susisiekimo ministerija tai supranta ir derina veiksmus su Lenkijos puse (beje, vežėjai prašė viceministrės padaryti kažką, kad jiems būtų lengviau naudotis lenkiška SENT sistema). Leidimais gali būti apsikeista ne metams, o pusmečiui. Galutinis (politinis) sprendimas dėl apsikeitimo leidimais su Rusija ir Baltarusija dar nepriimtas (iš salės šiame kontekste buvo nuomonė, kad, jeigu koridorius Rytų kryptimi kol kas veikia, tai būtų prasminga kažkaip išspręsti rusiškų ir baltarusiškų leidimų klausimą, į ką viceministrė pasakė, kad tam tikrais atvejais vertybės gali būti svarbesnės už verslo poreikius).
Dar suvažiavimo metu buvo nemažai pranešimų, susijusių su praktiniais vežėjų verslo aspektais. Jie sužinojo apie „Equal Flexx“ granulių ratų balansavimui privalumus, naujausius „Banner“ akumuliatorius ir investicijų į „Continental“ padangas naudą. Taip pat renginio dalyviams buvo pristatyta inovatyvi „Wopla“ programėlė, kuri gali padėti vežėjams pagerinti transporto priemonių priežiūrą iš vairuotojo pusės, o LVS profesinio mokymo politikos sekretorė Rasa Lužytė papasakojo apie LVS planus profesinio (ekspeditorių) mokymo srityje.
Bendrai paėmus, galima konstatuoti, kad suvažiavimas praėjo labai turiningai, konstruktyviai ir šiltai. LVS šeima plečiasi, stiprėja ir tvirtai žengia į ateitį.
