Kelių infrastruktūros klausimas, apie kurį mes jau rašėme^[1], išlieka aktualus. Esmė – būtinas didesnis finansavimas. Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia^[2], kad papildomai kitais metais reikia 150 mln. eurų, kad galima būtų įgyvendinti strateginius projektus, o jeigu šalyje norima matyti kelių būklės ženklesnį gerėjimą – 340 mln. eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta^[3], kad didesnis kelių finansavimas reikštų skylių atidengimą kitose valstybei svarbiose srityse, nes tie, kas reikalauja didesnio finansavimo, nepasiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti kelių infrastruktūrą. Lietuvos vežėjų sąjungos transporto politikos sekretorius Gintautas Ramaslauskas, su kuriuo mes nusprendėme pasikalbėti šia tema, turi ką pasiūlyti.

Premjerė teigia, kad papildomų pinigų skyrimas keliams reikštų jų atėmimą iš kitų sričių – ar tikrai turime mažai kelių finansavimo šaltinių ir jie duoda mažai pajamų?

Visi kelių naudotojai – tiek gyventojai, tiek įmonės – moka įvairius mokesčius, kurie turėtų būti skirti būtent kelių infrastruktūros finansavimui. Pirmiausia, visi mes, važinėjantys automobiliais, mokame akcizą, kuris įskaičiuotas į degalų kainą. Lietuvos akcizo tarifai ženkliai lenkia ES reikalaujamus minimumus. Šiuo metu vežėjams aktualus dyzelino akcizas sudaro 372 EUR už 1000 litrų (ES nustatytas minimumas – 330). Iš akcizų praeitais metais buvo surinkta 871 mln. EUR, panaši prognozė ir šiems metams. Tai dideli pinigai. ES direktyvos rekomenduoja šalims narėms šias lėšas skirti išimtinai tik kelių infrastruktūrai finansuoti. Deja, tik rekomenduoja…

Transporto įmonės, eksploatuojančios sunkiąsias komercines transporto priemones, moka daugiau mokesčių. Tai mokestis už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones, mokamas kasmet praeinant privalomąją techninę apžiūrą. Jo dydis siekia apie 400 EUR už standartinį vilkiko ir puspriekabės junginį. Toliau – kelių naudotojo mokestis (vinjetė). Pernai jo surinkta 56,6 mln. EUR, šių metų surinkimo planas panašus. Nuo 2024 m. pradžios šio mokesčio tarifai ženkliai didinami, todėl Susisiekimo ministerija planuoja, kad jo bus surinkta apie 90 mln. EUR. Be to, vežėjai dar moka mokestį už taršą iš mobilių šaltinių, priklausomai nuo Lietuvoje nuvažiuoto atstumo ir sudeginto degalų kiekio.

Taigi, yra daug įvairių mokesčių, kuriuos turi mokėti kelių naudotojai, ir jų sumokamų pinigų tikrai pakaktų normaliai kelių infrastruktūros priežiūrai ir tolesnei jos plėtrai.

Tuomet kyla natūralus klausimas – jeigu pinigų surenkama pakankamai, kodėl keliams neskiriama tiek lėšų, kiek reikia?

Problemos kelių finansavime prasidėjo po 2008 m. Iki to laiko kelių infrastruktūros finansavimui buvo skiriama 80 proc. degalų akcizo pajamų bei visi minėti vežėjų sumokami mokesčiai. Tačiau, kilus krizei, tuometė valdančioji dauguma keliams skiriamą akcizo pajamų dalį nurėžė iki maždaug 50 proc. Krizė baigėsi, buvo pakilimo laikotarpis, keitėsi vyriausybės, tačiau kelių finansavimas taip ir nebuvo grąžintas į buvusį lygį. Praeitais ir šiais metais keliams skirta tik apie 61 proc. akcizo pajamų, kitais metais šį procentą planuojama dar mažinti – iki 56, ir šiame fone vis tiek nuolat girdime, kad pinigų trūksta mokytojų, pareigūnų, medicinos darbuotojų algoms – žodžiu, viskam.

Dar daugiau, jau greitai pajamos, kurias užtikrina degalų akcizas (o kartu ir kelių finansavimas), gali sumažėti. 2023 m. gegužės 9 d. Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kurios numato degalų akcizų didinimą ir įveda jų kintamąją CO2 dedamąją. Į LVS pastabas, kad dėl to mažės Lietuvoje parduotų degalų kiekiai ir atitinkamai akcizinės biudžeto įplaukos, atsižvelgta nebuvo. Panašus neapgalvotas sprendimas buvo priimtas 2009 m., kai dyzelino akcizas buvo padidintas apie 20 proc. Dėl kainų augimo vežėjai nustojo piltis dyzeliną Lietuvoje, ir jo pardavimai krito 25,6 proc. Analogiškai smuko akcizo surinkimas. Tada skubos tvarka dyzelino akcizas buvo sumažintas iki ankstesnio lygio. Kažkas panašaus gali atsitikti ir kitų metų pradžioje, nes vežėjai, vykdantys tarptautinius vežimus ES rinkoje, pirks degalus tose valstybėse, kur jie bus pigesni nors 1 cnt.  Todėl keista, kad Vyriausybė ir Seimas lipa ant to paties grėblio.

Gal visa tai nesugebėjimas efektyviai planuoti ir perskirstyti biudžeto lėšas, gal tiesiog aplaidus požiūris į strateginę svarbą tiek verslui, tiek gynybai turintį valstybės turtą, o gal – noras skirti pinigus kokiems nors populistiniams pažadams vykdyti ir taip patraukti rinkėjus. Tačiau didžioji dalis rinkėjų vienaip ar kitaip naudojasi keliais ir kenčia – o kartais ir žūsta – dėl jų apverktinos būklės (pati Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad apie 40 proc. Lietuvos kelių būklė yra bloga). Ir tai jau nekalbant apie pakelės infrastruktūrą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolat ragina vežėjus gerinti vairuotojų darbo sąlygas. O ką valstybė per pastaruosius dešimtmečius padarė, kad vairuotojai prie pagrindinių kelių turėtų tinkamas poilsio aikšteles su dušais, tualetais, kavinėmis ir kita poilsiui būtina infrastruktūra?

Šiemet tikimasi baigti du „Via Baltica“ ruožus^[4], bus pradėti kelio Vilnius-Utena rekonstravimo darbai^[5]. Gal ne viskas taip blogai, kaip sakoma?

Apie ką galima kalbėti, jei kitiems metams planuojamas dar mažesnis kelių finansavimas nei šiemet? „Via Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Lenkijos sienos gal ir bus užbaigta iki 2024 m. pabaigos, nes tai ir kariniam mobilumui ypač svarbus kelias. Tačiau, mano nuomone, visa „Via Baltica“ iki pat Latvijos sienos turi būti pertvarkyta į automagistralę. Kiek gyvybių kasmet būtų išsaugota! Juk ne veltui vairuotojai šį kelią „mirties keliu“ vadina. Apie kelią Vilnius-Utena net kalbėti nenoriu – jis turėjo būti suremontuotas dar prieš dešimtmetį. O dabar iš kiekvienos naujai atėjusios Vyriausybės – tik pažadai. Kitais metais žada suremontuoti netgi du kilometrus šio kelio, tiksliau jo dalies Utenos mieste. Tai su tokiais darbų tempais gal iki 2050 m. pabaigs.

Gal ne tik Lietuvoje yra problemų su keliais – kaip atrodome kaimynų fone?

Jeigu mūsų situaciją reikėtų lyginti tik su Latvija ir Estija, viskas atrodytų dar nelabai blogai. Tačiau Lenkijos fone atrodome tragiškai, ką puikiai iliustruoja Susisiekimo ministerijos pateikiami skaičiai. Lietuvoje 1 kilometrui valstybinės reikšmės kelio iš biudžeto šias metais skiriama 12400 EUR, tuo tarpu Lenkijoje – 191600 EUR. Tai yra – 15,4 karto daugiau! Ką čia bepridursi.

Jeigu pinigų į biudžetą įvairių mokesčių pavidalu vežėjai sumoka daug, o geresnių kelių, kaip Lenkijoje, nesulaukia ir vargu ar artimiausiu metu sulauks, gal tada jie galėtų gauti iš valstybės kažkokią „kompensaciją“?

LVS rugpjūčio mėnesį pateikė pasiūlymus Vyriausybei dėl dalies akcizo už Lietuvoje įsigytus degalus grąžinimo vežėjams. ES teisės aktai leidžia valstybėms narėms grąžinti vežėjams dalį akcizo už pirktą dyzeliną, kuri viršija ES nustatytą minimalų akcizo dydį. Akcizą vežėjams šiuo metu grąžina Belgija, Kroatija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Slovėnija ir Ispanija. Akcizas grąžinamas tik ES valstybėse registruotoms įmonėms.

Vežėjų nuomone, Prancūzijos akcizo grąžinimo modelis – vienas iš geriausių dėl savo lankstumo ir tikslumo. Prancūzijos vyriausybė kas ketvirtį nustato grąžinamos akcizo dalies dydį, kuris priklauso nuo degalų kainų, vartotojų aktyvumo ir prognozuojamų pajamų į biudžetą. Skatindama verslą po COVID pandemijos sukeltos ekonomikos recesijos, ši šalis priėmė sprendimą didinti grąžinamo degalų akcizo dalį ir pasiekė fenomenaliai aukštus biudžeto surinkimo rodiklius. Degalų pirkimo ir sumokamo akcizo bei PVM mokesčio kreivė šovė aukštyn, degalinėse ėmė trūkti degalų, nes tarptautinio automobilių transporto srautai pasuko jų pirkti į Prancūziją.

Panašus modelis galėtų būti pritaikytas ir Lietuvoje. Į mūsų šalį (pagal Susisiekimo ministerijos duomenis) kasmet atvyksta arba pravažiuoja tranzitu per ją apie pusė milijono krovininių automobilių. Lanksčiai nustatant akcizą dyzelinui, kas leistų palaikyti jo kainas Lietuvoje žemesniame nei pas kaimynus (ypač Lenkijoje) lygyje, ir grąžinant dalį akcizo ES šalių vežėjams, būtų patenkinti tiek Lietuvos ir užsienio vežėjai, kurie pirktų daugiau degalų mūsų šalyje, tiek Lietuvos Vyriausybė, kuri surinktų daugiau mokesčių – ir kalbėti šiuo atveju galima apie papildomus šimtus milijonų eurų.

Apibendrinant…

Apibendrinant – manau, kad visiems aišku, jog ir toliau netvarkant Lietuvos kelių, po kokių penkerių metų komfortiškai ir saugiai jais galėsime važinėti nebent traktoriais. Man kaip eiliniam piliečiui pikta žiūrėti, kad mūsų valstybės turtas tiesiog akyse griūna neprižiūrimas, o mes visi turime laužyti automobilius ir bijoti dėl savo saugumo. Šios kadencijos Seimas ir Vyriausybė dirba jau trejus metus, bet kol kas nieko reikšmingo šioje srityje nenuveikė. Nieko gero nesitikime ir kitais metais, nes finansavimas keliams tikriausiai mažės. Tačiau kartais susidaro įspūdis, kad net ir surinkti papildomi mokesčiai būtų skirti viskam, išskyrus kelius.

Į mūsų pasiūlymą Vyriausybei dėl dalies sumokėto degalų akcizo grąžinimo vežėjams gavome Finansų ministerijos atsakymą, kad pasiūlymas atmetamas kaip prieštaraujantis ES žaliajam kursui (tai masinė psichozė politikų galvose, kurios padarinius apmokėsime mes visi, ES gyventojai) ir turėsiantis neigiamą poveikį biudžetui (kad jis kaip tik leistų padidinti biudžeto pajamas, valdžios ekspertai nemano) – ir apskritai Finansų ministerija galvoja, kad viskas su dyzelino kainų politika Lietuvoje yra gerai…

P.S. Nuotraukose – ne koks kaimo šunkelis, o kelias Utena-Panevėžys.

[1] https://vezejas.eu/keliu-keliai/

[2] https://www.delfi.lt/verslas/transportas/skuodis-apie-keliu-finansavima-mums-butinai-reikia-papildomu-150-mln-euru-94520697

[3] https://www.delfi.lt/verslas/verslas/simonyte-didesnis-keliu-finansavimas-reikstu-skyliu-atidengima-kitose-valstybei-svarbiose-srityse-94514067

[4] https://www.delfi.lt/verslas/transportas/baigti-du-kelio-via-baltica-ruozus-tikimasi-dar-siemet-94558287

[5] https://www.delfi.lt/auto/patarimai/lakd-ties-utena-bus-pradeti-kelio-vilnius-utena-rekonstravimo-darbai-94572189